Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriuje saugomas prieš šimtą metų pradėtas leisti literatūros ir kritikos žurnalas „Skaitymai“. Leidinys ėjo nuo 1920 iki 1923 m. Dėl didelės apimties – nuo 120 iki 188 puslapių – numeriai leidėjų buvo pavadinti knygomis. Bibliotekoje saugomi visi 24 išėję „Skaitymų“ numeriai, arba knygos.
„Skaitymai“ buvo ne pirmasis literatūrai ir literatūros kritikai skirtas lietuviškas periodinis leidinys. Žurnalas tęsė tradiciją, kuriai pagrindus buvo padėję Liudo Giros redaguotas literatūros ir dailės žurnalas „Vaivorykštė“ (1912–1913), Stasio Šilingo redaguotas almanachas „Pirmasai baras“ (1915), Kazio Binkio redaguotas literatūros, meno ir kultūros laikraštis „Veja“ (1919–1920) ir kiti.
Vincas Krėvė-Mickevičius, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, 1920 m. lapkričio 7 d. laikraštyje „Lietuva“ paskelbė pranešimą apie Ministerijos leidybos planus. Jis teigė, kad ši ministerija gaunanti daug skundų dėl knygų lietuvių kalba trūkumo, ypač aukštesniųjų klasių mokiniai neturį ko skaityti. Atsižvelgdama į tai, Švietimo ministerija nusprendusi šią spragą užpildyti: leisti knygų seriją „Skaitymų biblioteka“, mėnesinį laikraštį „Švietimo darbas“ ir žurnalą „Skaitymai“, skirtą anksčiau neskelbtai grožinei literatūrai ir meno istorijai. Prenumeratoriams „Skaitymų“ žurnalas kainuosiąs 12, knygynuose – 15, o metinė prenumerata – 120 auksinų. „Skaitymų“ leidybą finansavo Lietuvos švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija.
Leidinį iki 21-ojo numerio redagavo V. Krėvė-Mickevičius, o tris paskutinius 1923 m. numerius – Liudas Gira. Žurnalas ėjo kartą per mėnesį, nuo 1922 m. – kartą per du mėnesius. Leidinį spausdino „Varpo“ ir Valstybės spaustuvės Kaune. Žurnale bendradarbiavo bene visi tuometiniai lietuvių literatūros kūrėjai.
Pirmasis žurnalas „Skaitymai“ pasirodė 1920 m. gruodį. Numeris buvo turiningas: iš grožinės prozos skelbti V. Krėvės-Mickevičiaus apsakymai „Bedievis“, „Išsibarė“, Juozo Tumo-Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“ ištrauka, Kazio Puidos apysaka „Karalius Haraldas“, V. Krėvės-Mickevičiaus pasaka „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“. Taip pat buvo paskelbta ir poezijos: L. Giros,
Ž. Rūtos (Adolfo Sabaliausko), S. Jasulaičio (Salio Šemerio), V. Krėvės-Mickevičiaus, Vaidilutės (Onos Pleirytės-Puidienės) eilių. Jurgis Savickis pristatė danų istoriką ir rašytoją Ogę Mejerį Benediktseną (Åge Meyer Benedictsen) ir jo 1895 m. išleistą knygą apie Lietuvą „Folk, der Vaagner“ (liet. Tauta, kuri bunda).
Straipsnyje „Vargo keliais…“ L. Gira aprašė skulptoriaus Petro Rimšos biografiją. „Mūsų raštų“ skyriuje E. Radzikauskas (Liudas Gira) gana griežtai įvertino 1920 m. išleistas knygas: Žalios Rūtos (Adolfo Sabaliausko) dramą „Laumės“ ir Petro Vaičiūno dramų rinktinę „Mano taurė“. Balys Sruoga kritikavo Marijos Pečkauskaitės dramą „Pančiai“, penktąjį Maironio poezijos rinkinio „Pavasario balsai“ ir antrojo Adomo Jakšto poezijos rinkinio „Rudens aidai“ leidimus. V. Krėvė-Mickevičius, pasirašęs slapyvardžiu M. K., pristatė Petro Vaičiūno pasaką „Milda, meilės deivė“.
Žurnalo skyrius „Mūsų raštai“ buvo skirtas naujausios beletristikos kritikai. Jame straipsnius skelbė V. Krėvė-Mickevičius,
L. Gira ir Balys Sruoga, garsėję kaip įtakingi ir ypač priekabūs grožinės literatūros vertintojai. 1921 m. trečiajame „Skaitymų“ numeryje buvo paskelbta karšta žodinė dvikova tarp Vaižganto ir žurnalo kritikų dėl literatūros aptarimo metodų. Straipsnyje „Knygoms apginti… nuo kritikų“ Vaižgantas ragino „naujomis knygomis pirmučiausia atsidžiaukim, o kai jos padarys, kas joms buvo skirta, tada į jas pažiūrėkim šalčiau ir užprotokoluokim, ko joms stinga. Ne antraip“.
Vaižgantas pažėrė priekaištų patiems literatūros vertintojams: „Tam priešingas yra visas „Mūsų raštų“ skyrius pirmosiose „Skaitymų“ knygose. Ir susidaryk tu man tokiai gražiai knygų peikėjų kompanijai! Nė vienas naujas dalykas jų ne tik nepatenkino, net nepradžiugino.“ Vaižgantui prieštaravo L. Gira. Straipsnyje „Literatūrai ir kritikai apginti nuo diletantizmo ir sustingimo“ jis teigė, kad svarbiausias kritikos tikslas esąs sujudinti užsistovėjusią literatūrinę „balą“, peržiūrėti senąsias ir naująsias literatūros vertybes, nuvainikuoti „orenybes“, plėtoti, gilinti pačią literatūrą, o padėti skaitytojui pasirinkti knygą nesąs pagrindinis kritikų tikslas.
viršelis
Per beveik trejus gyvavimo metus „Skaitymų“ puslapiuose buvo išspausdinta įvairių žanrų anksčiau niekur neskelbtų kūrinių, apžvalginių, kritikos ir mokslinių straipsnių, paskelbta užsienio rašytojų kūrybos vertimų. Skaitytojus pasiekė dabar jau lietuvių literatūros klasika tapę kūriniai: Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“, Maironio drama „Kęstučio mirtis“, Julijono Lindės Dobilo „Širdis neišturėjo“ ir kiti, Vinco Mykolaičio-Putino, Fausto Kiršos, Balio Sruogos, Kazio Binkio ir kitų poetų lyrika.
1923 m. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija nusprendė žurnalo „Skaitymai“ nebeleisti dėl lėšų trūkumo. „Gairių žurnale“ aptardamas žurnalo leidybos sustabdymą, L. Straigis (Vytautas Pranas Bičiūnas) teigė, kad „Skaitymai“ kurį laiką buvo vienintelis ir nepamainomas meno žurnalas Lietuvoje. Redagavimą perėmus L. Girai ir atsiradus kitų panašios tematikos leidinių, pavyzdžiui, „Gairės“ ir „Krivulė“, „Skaitymams“ atėję sunkūs laikai. Leidinys buvęs nepopuliarus, todėl nuostolingas, taigi „Skaitymų“ baigtis, nebegaunant lėšų, buvusi savaime suprantama ir neišvengiama.
Jolanta Stasytė Berniūnienė
Autorė yra LMA Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus darbuotoja
Literatūra:
1. Bičiūnas, Vytautas Pranas. Kultūros nekrologas. [Parašas] L. Straigis. Gairės, 1923, Nr. 6, p. 363–364.
2. Gira, Liudas. Literatūrai ir kritikai apginti nuo diletantizmo ir sustingimo. [Parašas] E. Radzikauskas. Skaitymai, 1921, kn. 3, p. 86–101.
3. Krėvė-Mickevičius, Vincas. „Skaitymai“ – naujas žurnalas. Lietuva, 1920, lapkr. 7, Nr. 243, p. [3].
4. Povilaitis, Vitas. Lietuvių literatūra. In: ELIP [interaktyvus] [žiūrėta 2020-04-24]. Prieiga per internetą: https://lietuvai.lt/wiki/Lietuvi%C5%B3_literat%C5%ABra.
5. Tijūnaitis, Stasys. Literatūra. Lietuvos mokykla, 1921, sąs. 1, p. 42–48.
6. Tumas-Vaižgantas, Juozas. Knygoms apginti… nuo kritikų. „Skaitymai“. 1921, kn. 3, p. 77–85.