Seimo nariui Audriui Petrošiui
Atsiliepdami į sausio 25 d. paskelbtą pranešimą „Klaipėdiečiai – uosto bendrovės KLASCO įkaitai“, siunčiame Jums Lietuvos mokslininkų laikraščio „Mokslo Lietuva“ praėjusių metų 21-ąjį (gruodžio 14 d.) numerį, kuriame buvo paskelbtas Jūsų straipsnis „Kada Klaipėdos uosto įmonės pasuks socialiai atsakingo verslo keliu?“.
Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) tarybos nariai ne kartą lankėsi Klaipėdos universitete ir sutarė glaudžiai bei sistemingai bendradarbiauti tiek gamtosaugos, tiek geoterminių šaltinių panaudojimo, tiek darnios regioninės politikos kūrimo srityse. LMS dalyvauja Europos Sąjungos tyrimų programoje „Horizon 2020“, kurioje gamtosaugai yra skiriamas išskirtinis dėmesys. Tačiau problema slypi ne Briuselyje, o Lietuvoje. Padėtis, kovojant su tokiais „taršos gigantais“, kaip KLASCO, GRIGEO Klaipėda ir pan., gali būti efektyvi tik tada, kai susivienys mokslininkai (KU, VGTU, KTU, VU, LSMU, VDU), Seimas ir Vyriausybės institucijos.
Kreipiamės į Jus, kaip aktyvų Seimo narį, siūlydami inicijuoti bendrą veiklą, kad pagaliau būtų pereita nuo pavienių veiksmų prie suderintos programos. Tokios programos kūrimas gali prasidėti nuo Seime surengtos mokslinės praktinės konferencijos ir nuoseklių veiksmų plano parengimo, po kurio sektų jo besąlygiškas įgyvendinimas. Seime yra įkurta Laikinoji Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupė, kuri taip pat gali prisidėti, kad mokslininkų išvados būtų vykdomos, o ne ieškoma landų joms paneigti arba apeiti. Priešingu atveju viskas ir toliau primins gerai žinomą reiškinį „Brauno dalelių judėjimas stiklinėje“: bruzdesio ir triukšmo – daug, o rezultatas – nulinis. „Mokslo Lietuvos“ informacija