Arnoldas Aleksandravičius gimė 1963 m. birželio 19 d. Kaune. 
Jo šeimą tragiškai palietė sovietinė okupacija. Sibiro tremtyje mirė seneliai. Būdamas 24-erių, žuvo Arnoldo dėdė Juozas Bacevičius-Briedis, „Tauro“ apygardos partizanas.
A. Aleksandravičius mokėsi Kauno 15-ojoje vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, studijavo Kauno politechnikos instituto (dabar – KTU) Elektrotechnikos fakultete. Dirbo Kauno centriniame pašte ryšių operatoriumi.
Buvo ilgametis Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos leidinio „Kauno aidas“ bendradarbis, rašė straipsnius laikraščiams „XXI amžius“ ir „Kauno laikas“. Pastarojo leidinio redakcijoje 1992–1994 m. dirbo korespondentu. Laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcijoje vadovavo Informacijos skyriui, rašė kaimo bendruomenei aktualius straipsnius. Buvo vertinamas ir kaip politikos apžvalgininkas. Skaitytojai mėgo A. Aleksandravičiaus gilias istorines ir šiandieninio gyvenimo įžvalgas. Dėmesio taip pat nusipelno ir jo literatūrinė veikla – rašė apsakymus, apysakas, pjeses. 1991 m. laimėjo premiją Kazio Almeno paskelbtame istorinės apysakos konkurse.
2016 m. A. Aleksandravičiui buvo įteiktas aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Velionio amžinojo poilsio vieta – Kauno Petrašiūnų kapinėse, šeimos kape. Parengė dr.
Raimundas Kaminskas