Šiais metais sukanka 130 metų, kai gimė lietuvybės puoselėtojas, visuomenininkas, kunigas Pranciškus Mykolas Juras (1891–1980).
Mieli bendražygiai, siūlau kreiptis į viešosios valdžios institucijas dėl tinkamo jubiliejaus paminėjimo ir kunigo Pranciškaus Mykolo Juro atminimo įamžinimo Lietuvoje.
Pranciškus Mykolas Juras gimė 1891 m. birželio 16 d. Mykolo Juro ir Mortos Balčiūnaitės šeimoje Bridų kaime, Šiaulių rajone. Pranciškus buvo septintas vaikas šeimoje, o iš viso Jurų šeima susilaukė net 13 atžalų. Baigė Sutkūnų pradinę mokyklą ir 1911 m. Šiaulių gimnazijos keturias klases.
Vengdamas tarnybos carinės Rusijos kariuomenėje, 1912 m. emigravo į JAV. Nuo 1913 m. studijavo Šv. Karolio koledže Katonsvilyje, 1916–1917 m. – De Paulo universitete Čikagoje, vėliau Kenriko seminarijoje Sent Luise ir Braitono seminarijoje. 1922 m. Bostone Šv. Kryžiaus katedroje įšventintas į kunigus.
1951 m. Šv. Sostas Pranciškui Mykolui Jurui suteikė prelato titulą. 1975 m. įstojo į pranciškonus. Iki 1967 m. kunigavo Šv. Pranciškaus lietuvių parapijoje Lorence, čia baigė įrengti naują bažnyčią, 1956 m. atidarė parapinę mokyklą. Po 43 m. darbo šioje parapijoje persikėlė į Putnamą.
Nuo 1922 m. buvo Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos veikėjas: 1935–1945 m. – centro valdybos vicepirmininkas ir laikraščio „Darbininkas“ generalinis vedėjas, 1939–1946 m. ir 1951–1954 m. – iždininkas, 1945–1952 m. – pirmininkas. 1932–1939 m. – „Kunigų vienybės“ sekretorius, 1940–1942 m., 1946–1948 m. ir 1961–1965 m. – pirmininkas. Rėmė Kretingos pranciškonus, 1931 m. pastatydino noviciato namus, 1936 m. nupirko spaustuvę.
Nuo 1943 m. Pranciškus Mykolas Juras vadovavo Lietuvių kultūros institutui Bostone, 1944 m. įsteigė „Alkos“ muziejų ir ilgą laiką jam vadovavo. 1945–1951 m. dėstė lietuvių kalbą Šv. Jono seminarijoje Braitone. Nuo 1949 m. – Ateitininkų sendraugių sąjungos dvasios vadas. 1961–1966 m. – Lietuvių katalikų religinės šalpos vienas iš direktorių. Lietuvybei palaikyti su poetu B. Brazdžioniu įsteigė vaikų laikraštį „Eglutė“.
Bendradarbiavo katalikų spaudoje, ją rėmė. Parengė maldaknyges „Ramybės šaltinis“ (1943), „Didysis ramybės šaltinis“ (1945), „Pranašystės apie pasaulio pabaigą“ (1947, antrasis leidimas 1995). Padėjo išleisti 35 įvairaus turinio lietuviškas knygas: rėmė katalikų filosofų ir mokslininkų S. Šalkausko, A. Maceinos, Z. Ivinskio, J. Vaišnoros veikalų leidybą, padėjo išleisti J. Baltrušaičio, F. Kiršos, A. Vaičiulaičio, J. Aisčio knygas, muzikų K. V. Banaičio, J. Kačinsko, S. Šimkaus kūrinius. Organizavo lėšų rinkimą Prisikėlimo bažnyčiai Kaune, rėmė Šv. Kazimiero kolegiją Romoje ir kitas mokslo įstaigas. 1959 m. tapo Lietuvių katalikų mokslo akademijos garbės nariu. Lituanistikos instituto garbės narys. Pranciškus Mykolas Juras mirė 1980 m. rugsėjo 21 d. Putname, palaidotas Čikagoje (JAV).
Dr. Raimundas Kaminskas