Prigimtinė teisė būti gamtoje. Seimui, Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai pateikta peticija „Už teisę būti gamtoje!“, kurią vos per dieną pasirašė daugiau nei 5000 žmonių, raginančių institucijas kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, lankytis pažintiniuose takuose, žvejoti prie vandens telkinių, nutolusių nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena. Pasak peticijos iniciatoriaus Seimo nario Lino Jonausko, šiandien taikomi apribojimai yra neadekvatūs.
„Šiuo metu daugybė žmonių, vykstančių pasivaikščioti į parkus, pažintinius takus, policijos yra apgręžiami, o atsakingai – po vieną vaikštantys pajūriu, miškuose, žvejojantys prie ežerų – yra „apdovanojami“ didelėmis baudomis. Ne visos savivaldybės turi miškų, vandens telkinių, prie kurių gyventojai galėtų leisti laisvalaikį. Kai kurie žmonės gyvena tarp dviejų savivaldybių ir susidaro tokia absurdiška situacija, kad net vaikštantys miške, esančiame prie namų, tačiau jau kitoje savivaldybėje, gali būti nubausti“, – sakė L. Jonauskas. Parlamentaras teigia, kad būvimas gamtoje pandemijos laikotarpiu yra itin svarbus ne tik dėl fizinės, bet ir psichinės sveikatos.
Didinti valstybės institucijų pagalbą vartotojams renkantis elektros energijos tiekėją. Seimo narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į energetikos ministrą Dainių Kreivį, siūlydamas didinti nešališką valstybės institucijų pagalbą vartotojams, vykstant mažmeninių elektros kainų reguliavimo liberalizavimui, renkantis nepriklausomą elektros tiekėją.
Elektros energijos tiekėjo pasirinkimo pirmasis etapas atskleidė ne vieną šio proceso trūkumą, kurie iš esmės pastato vartotojus į sudėtingesnę padėtį. „Praktika parodė, kad vartotojai, kurie turėjo pasirinkti elektros tiekėją pirmajame etape, užuot galėję ramiai ir objektyviai vertinti apibendrintus tiekėjų pasiūlymus, kasdien sulaukdavo po keletą atakų su pasiūlymais kone iš visų dabar veikiančių septynių elektros tiekėjų – telefono skambučiais, žinutėmis, elektroniniu paštu, per socialinius tinklus ir visais kitais įmanomais būdais. Tai buvo veikiau ne tiekėjų pasirinkimas, bet nuožmi vartotojų medžioklė, taikant netgi abejotino teisėtumo (ypač dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų) priemones“, – teigia Seimo narys M. Skritulskas.
Vartotojams būtina gauti aiškų ir realų elektros kainos pasiūlymą. Tiekėjų pasiūlymai turėtų būti labiau unifikuoti ir aiškiai palyginami, todėl būtina atnaujinti ir patobulinti rinkos tiekėjo pasirinkimo platformą, kurioje visus pasiūlymus būtų galima palyginti. Atsakinga valstybės institucija turi imtis aktyvaus vaidmens, kontroliuojant elektros energijos tiekėjo pasirinkimo procesą ir teikiant objektyvią informaciją apie sutarties sąlygas.
Pandemija išryškino netolygų Lietuvos sveikatos sistemos išteklių paskirstymą. Sausio 20 d. Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, svarstant anesteziologų-reanimatologų darbų problematiką pandemijos sąlygomis, pristatyti duomenys, išryškinantys aukštą intensyviosios terapijos skyriuje reanimuojamų pacientų mirštamumo lygį Lietuvoje, lyginant su statistika Jungtinėje Karalystėje.
Posėdyje dalyvavęs Kembridžo universitetinės ligoninės Skausmo tarnybų vadovas, gydytojas-konsultantas anesteziologas Rokas Tamošauskas akcentavo, kad pirmojoje pandemijos bangoje Jungtinėje Karalystėje reanimacijos skyriuje gydomų nuo COVID-19 pacientų mirštamumas buvo 47 proc. Jungtinėje Karalystėje tiek pirmosios, tiek antrosios bangos metu reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje bendras išgyvenamumas nuo COVID-19 yra maždaug 60 proc.
Sveikatos reikalų komiteto posėdyje taip pat dalyvavęs Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos prezidentas doc. Tomas Jovaiša, pristatydamas su kolegomis parengtą intensyviosios terapijos paslaugų COVID-19 pandemijos metu problemų bei galimų sprendimų planą, antrino R. Tamošauskui, kad Lietuvoje COVID-19 sergančių ligonių, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, išgyvenamumas yra daugiau nei dvigubai mažesnis, lyginant su kitų Europos šalių statistika.
Įvertinti mažiausios kainos kriterijų viešuosiuose pirkimuose. Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Paulė Kuzmickienė, Andrius Vyšniauskas ir Kristijonas Bartoševičius kreipėsi į Seimo Audito komitetą, prašydami surengti parlamentinės kontrolės posėdį dėl įsisenėjusių problemų viešuosiuose pirkimuose, kada yra taikomas mažiausios kainos kriterijus. Viešojoje erdvėje nuolat pasirodo pranešimai apie viešuosius pirkimus laimėjusias įmones, kurios pasiūlė mažiausią kainą, bet vėliau negalėjo įgyvendinti savo įsipareigojimų dėl patirties ar kompetencijos stokos ar kitų pajėgumų, reikalingų sutarties įgyvendinimui, neturėjimo. Todėl būtina peržiūrėti teisės aktus ir galiojančią tvarką, kuria vadovaujamasi, vykdant viešuosius pirkimus, ir įvertinti įvykusių pirkimų įgyvendinimą bei efektyvumą. Viešiesiems pirkimams valstybės lėšos turi būti naudojamos racionaliai, pirmiausia užtikrinant kokybę, skaidrumą ir visuomenės poreikių atliepimą.
Siekiant išsiaiškinti, ar Viešųjų pirkimų tarnyba efektyviai imasi analizuoti praktikoje kylančias problemas, siūloma į posėdį kviesti Valstybės kontrolės atstovus. „Svarstytina, ar tokio pobūdžio darbų ir paslaugų pirkimui iš viso galima taikyti mažiausios kainos kriterijų“, – rašoma kreipimesi.
Semtis patirties iš Nyderlandų. Sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste grupės pirmininkas Valdas Rakutis nuotoliniame susitikime su Nyderlandų Karalystės ambasadore Bonnie Horbach apsikeitė nuomonėmis apie abiejų valstybių bendradarbiavimą.
V. Rakutis pažymėjo, kad labai vertinama Nyderlandų Karalystės parama Lietuvos gynybai ir aktyvi veikla, plečiant kitus abiejų šalių ryšius. Apie tai reikėtų geriau informuoti abiejų šalių visuomenes. Lietuva galėtų būti geriau žinoma Nyderlanduose. Į bendradarbiavimą gali įsitraukti Lietuvos savivaldybės, mokslo įstaigos. Lietuvai būtų naudinga Nyderlandų Karalystės, puoselėjančios senas verslo, jūrinės valstybės tradicijas, patirtis.
Ambasadorės B. Horbach teigimu, šiemet Lietuvos Respublikos pripažinimo šimtmetį švenčiančių Nyderlandų ir Lietuvos ryšiai nuolat stiprėja. Abi valstybės tampa vis glaudesniais santykiais susietos sąjungininkės saugumo, ekonominio bendradarbiavimo, klimato kaitos klausimais. Nyderlandų Karalystės ambasadorė palankiai įvertino Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Belgijos Karalyste, Nyderlandų Karalyste ir Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste grupės pirmininko iniciatyvą surengti delegacijos vizitą į Nyderlandų Karalystę šių metų rudenį, kad būtų parengti konkretūs projektai, sustiprinantys bendradarbiavimą.