Vasario 26 d. vykusiame Ateities komiteto posėdyje kalbėta apie Žemės ūkio specialistų kompetencijos pokyčius, todėl Seimo narys Zigmantas Balčytis susipažinęs su komitete mokslininkų pateikta medžiaga kviečia Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją atsižvelgti į artimoje ateityje iškilsiantį aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų poreikį.
„Pokyčius lemia poreikis konkuruoti, robotizacijos ir skaitmenizacijos procesai, Europos žaliojo kurso ir kiti iššūkiai žemės ūkiui. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Astrida Miceikienė pateikė įžvalgas, kokių kompetencijų per artimiausią dešimtmetį reikės žemės ūkyje. Prognozuojama, kad žemės ūkio valdymas bus vis labiau skaitmenizuojamas, tai leis sumažinti rankinio darbo poreikį, bet žinių reikės žmogui, dirbančiam žemės ūkyje, kad galėtų valdyti robotus, dronus, savieigius traktorius ir kitą techniką. Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerins pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Gyvulininkystėje bus plačiau naudojamas sensorinio monitoringo sistemų ligų prevencijai ir diagnozei. Taigi žemės ūkio verslo valdytojas privalės turėti kompetencijų ir kaip vadybininkas, ir kaip inžinierius, agronomas ir informacinių technologijų specialistas. Bet tam reikia ir tinkamos švietimo sistemos, o, deja, įstojančiųjų į žemės ūkio specialybes trūksta. Jei iš tiesų šiuo metu Lietuva linkusi priimti daugiau studentų į profesines mokyklas, tai vertėtų pagalvoti apie artimiausio dešimtmečio poreikį ir sudaryti didesnes galimybes mokytis žemės ūkio specialybių universitetuose“, – sako parlamentaras Z. Balčytis.
Vienas iš mokslininkų pasiūlymų – koreguoti konkursinio balo kriterijų stojant į žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių studijų programas.
„Labai svarbu regionų, ūkininkų vaikams sudaryti sąlygas mokytis tai, ką jie pažįsta nuo vaikystės, gyvendami kaime. Galbūt į stojamąjį balą galėtų būti įtrauktas darbo patirties žemės ūkyje aspektas. Tuo pačiu aukštosios mokyklos turėtų drąsiau ir aiškiau komunikuoti poreikį tam tikroms specialybėms, plačiau reklamuoti jas. Rajonuose gyvenantiems vaikams taip pat reikia universitetinio išsilavinimo, kad galėtų grįžti ir organizuoti žemės ūkio darbus regionuose. Ir jei norime išlaikyti žemės ūkio produktų gamybos ir eksporto lygį, koks yra dabar, ar jį didinti, turime atsižvelgti į aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. Todėl kviesčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją nelikti abejingą, atsižvelgti į tarptautiniu lygiu akredituota metodika paremtus skaičiavimus dėl aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo ateityje žemės ūkyje, ir galbūt jau rudenį pasiūlyti sprendimus“, – sako Seimo narys Z. Balčytis.