Lapkričio 11–29 d. virtualiai vykusiame Niujorko (New York) dokumentinių filmų DOC NYC festivalyje buvo parodytas ir Lietuvoje gyvenančios režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Šuolis”. Įdomus sutapimas, kad šis filmas žiūrovus pasiekė kone dienų tikslumu – prieš pat Padėkos dieną, praėjus lygiai 50-čiai metų nuo sovietinio žvejybos laivo „Sovietskaja Litva” („Tarybinė Lietuva“) radisto Simo Kudirkos šuolio į amerikiečių pakrančių apsaugos laivą „Vigilant”. Apie šį pasaulį sukrėtusį įvykį sukurti filmai, parašyta ne viena knyga.
Latvis Robert Brieze, Amerikos žvejys, kuris dalyvavo susitikime su rusais, tarnavusiais šiame laive, pasakojo apie savo nusivylimą amerikiečių sprendimu sugrąžinti Kudirką rusams. Amerikiečių pakrantės apsaugos laivo vadas, paklusęs admirolo William B. Ellis sprendimui, bėglį sugrąžino jo reikalavusiems sovietams. Knygos „Day of Shame” autorius Algis Rukšėnas pasidalino mintimis apie G. Žickytės filmą ir apie tai, kokia jam atrodo Simo Kudirkos šuolio prasmė, žvelgiant šiandienos žmogaus akimis.
Amerikoje gyvenantys vyresniosios kartos lietuviai prisimena tą visus sukrėtusią istoriją ir jos tęsinį – JAV ir visame pasaulyje kilusios masinės demonstracijos, taip pat ir Amerikos lietuvių pastangos lėmė, kad Tarybų Sąjungoje Simas Kudirka buvo anksčiau laiko išleistas iš lagerio, kuriame kalėjo „už tėvynės išdavimą”, ir su šeima atvyko gyventi į Ameriką.
Keistai sutapo, kad filmas „Šuolis” buvo parodytas tuomet, kai nuo S. Kudirkos bandymo pabėgti praėjo lygiai 50 metų. Lietuvio laivo radisto, tuo metu dar tik 40-mečio vyro, dramatiško šuolio data – 1970 m. lapkričio 23 d., prieš pat Padėkos dieną, kuri tais metais buvo švenčiama lapkričio 26-ąją. 2020 m. Padėkos diena taip pat buvo švenčiama lapkričio 26-ąją. Prieš keliolika metų į Lietuvą gyventi grįžęs S. Kudirka praėjusių metų pavasarį atšventė savo 90-metį.
G. Žickytės filme – šio laisvės kovos simboliu tapusio žmogaus istorija pasakojama, žvelgiant į praeitį dabartinėmis jos dalyvių akimis. Ir tai nėra paprastas pasakojimas, tai – skausmingas to meto įvykių prisiminimas. Filme apie juos pasakojantys vyrai netramdo ašarų. Nes tie prisiminimai – tarsi surandėjusios žaizdos pjūvis. Jeigu kas leistų juos pakartoti, turbūt kiekvienas iš jų dabar elgtųsi kiek kitaip. Nes tas šuolis pakeitė ne vieno žmogaus gyvenimą. Šaltinis: JAV lietuvių laikraštis „Draugas“ (Chicago). Skelbiama straipsnio ištrauka
Virginija Petrauskienė