Valstybė didina finansavimą aukštajam mokslui. Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų skirti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti. Tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė, patvirtinusi naują norminių studijų kainų skaičiavimo tvarką.
Vyriausybei patvirtinus apskaičiavimo tvarką, norminės studijų kainos bus nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Pagal naująją tvarką didinamos lėšos universitetinėms studijoms mažinant kainų grupių skaičių nuo 8 iki 5, tikslinamas kainų priskyrimas grupėms. Norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose auga nuo 1363,31 iki 1375,55 euro, kolegijose – nuo 1193,45 iki 1275,33 euro. Universitetų studijų kainų grupės susilygins su kolegijų, o tai pagerins ir studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.
Galiojančios norminės studijų kainos tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai, yra vienas mažiausių tarp EBPO šalių. Šiuo metu universitetinių studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes, o kainų atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra daugiau nei 9 kartai. Didelė kainų įvairovė ypač apsunkina tarpkryptinių studijų programų kūrimą. Egzistuoja didelis atotrūkis tarp norminių universitetinių ir koleginių studijų kainų.
2020 m. studijų vietų skaičius buvo nepagrįstai padidintas, ypač socialinių mokslų kryptyse – net 2,4 karto, nepaisant aukštųjų mokyklų absolventų galimybių įsidarbinti ir rinkos poreikių. Todėl reikšminga dalis planuotų vietų liko neužimta.
2020 m. pabaigoje pakoreguota valstybės remiamų paskolų teikimo tvarka, kurioje atsižvelgta ir į studentų siūlymus: paskolos grąžinimą galima atidėti net 5 kartus. Nuo 2022 m. didės maksimali galima paskolos suma tiek studijoms, tiek pragyvenimui (nuo 2 tūkst. eurų (167 eurai per mėnesį) iki 3,2 tūkst. eurų (267 eurai per mėnesį). Maksimali vienam gavėjui skirta bendra paskolų suma kils nuo 15,4 iki 20,2 tūkst. eurų. Mokamas vietas pasirinkusiems studentams, baigusiems studijas geriausiais rezultatais, kompensuojama studijų kaina.
Patvirtintos 2021 m. priėmimo į profesinio mokymo įstaigas datos. Vasario 3 d. prasidėjo priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. „Įvertinę pernai išplėstas priėmimo ribas, kai stojantieji galėjo į profesines mokyklas ateiti beveik visus metus, kada jiems patogiau, šiemet šią praktiką tęsiame. Priėmimas startuoja jau vasarį, tad įgyti rinkoje paklausaus amato iš karto gali ateiti ir jaunuoliai, kurie rudenį įstojo į aukštąsias mokyklas, bet per pirmąjį semestrą suprato, kad jų vieta kitur“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Kaip ir pernai, 2021 m. priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyks du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Pagrindinio priėmimo žiemos etapas vyks vasario 3–15 d., mokymo sutartis su pakviestaisiais profesinio mokymo įstaigos sudarys vasario 18–19 d. Pagrindinio priėmimo vasaros etapas bus surengtas birželio 1 d. – rugpjūčio 6 d., mokymosi sutartys sudaromos rugpjūčio 11–16 d. Papildomas priėmimas bus organizuojamas rugpjūčio 18–25 d., o mokymosi sutartys pasirašomos rugpjūčio 30–31 d. Likus laisvų vietų, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyks ir jau prasidėjus mokymo procesui – rugsėjo 6 d. – lapkričio 30 d.
Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu – per LAMA BPO priėmimo sistemą: . Preliminarius priėmimo į profesines mokyklas skaičius numatoma patvirtinti artimiausiu metu. Planuojama, kad priėmimo planas išliks toks pats kaip pernai – 20,6 tūkst. vietų. Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas 2020 m. sulaukė itin didelio stojančiųjų dėmesio. Iš viso įgyti rinkoje paklausaus amato žinių panoro 20,6 tūkst. asmenų. 2020 m. rezultatai buvo geriausi nuo 2017 m., kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema. 2020 m. sudaryta galimybe įgyti pirminių profesijos įgūdžių, dar besimokant mokykloje, pasinaudojo apie pusę tūkstančio vyresnių klasių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.