Kalbant apie Lietuvos regionų atskirtį, dažniausiai minima investicijų stoka, kitų šalių kapitalo įmonių stygius, pigios darbo jėgos paklausa ir dėl to vykstanti kvalifikuotų darbingo amžiaus žmonių migracija į didžiuosius Lietuvos miestus.
VGTU LinkMenų fabriko nuotr.
Tačiau ar užsienio valstybių kapitalo pritraukimas ir šių įmonių įsteigtų darbo vietų užpildymas yra vienintelė išeitis, siekiant atgaivinti Lietuvos regionus? „Būtent techninis švietimas ir kūrybiškumo skatinimas gali padėti Lietuvos regionuose gyvenantiems žmonėms pradėti kurti darbo vietas sau ir kitiems, taip mažinant nedarbo lygį ir skatinant vietinių verslų kūrimąsi“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktorius dr. Adas Meškėnas. Apie tai kalbamės su Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ direktoriumi dr. Adu Meškėnu ir Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ inovacijų strategu Matu Olendra.
Kas yra inovacijų ir kūrybiškumo ekosistemos?
Matas O.: Inovacijų ir kūrybiškumo ekosistemos yra skirtingų disciplinų sintezės rezultatas. Jos padeda augti talentams, bendradarbiauti kūrėjams, skatina vietinių verslų kūrimąsi. Inovacijų ir kūrybiškumo ekosistemas sudaro bendradarbiavimo erdvės, aprūpintos nesudėtingai naudojama įranga, dažnai randama atvirose kūrybinėse dirbtuvėse, FabLab gamybos laboratorijose ir kituose panašiuose klasteriuose. Erdvėse esančios technologijos, tokios kaip trimačiai spausdintuvai, CNC frezavimo staklės, leidžia realizuoti kūrybines idėjas, kurti produktus ar jų prototipus. Šiomis ekosistemomis siekiama didinti įvairaus amžiaus žmonių kūrybinį potencialą, kuris šiandieniniame pasaulyje, Ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje, yra ypač vertinamas.
Kuo svarbus šių kūrybiškų erdvių steigimas regionuose?
Matas O.: Miestai, kaip fenomenas, vėliau tapę pagrindiniais ekonomikos centrais, atsirado žmonėms pradėjus burtis, dalintis idėjomis ir žiniomis. Dėl masinės urbanizacijos ir globalizacijos žmonės iš atokesnių vietovių masiškai migruoja į didžiuosius Lietuvos miestus, o regionai vis labiau tuštėja, nors juose ir lieka gyventi potencialūs kūrėjai.
Regionai taip pat turi turėti vietinius centrus, kurie pritrauktų žmones bendradarbiauti, ugdyti verslumą ir kūrybiškumą. Kūrybiškų erdvių sukūrimas atveria kelią skirtingų amžių ir socialinių grupių žmonių neformaliojo švietimo plėtrai. Tai padeda regionuose gyvenantiems žmonėms susipažinti ir išmokti naudotis naujausiomis technologijomis, pritaikant įgytas žinias besikeičiančioje darbo rinkoje arba patiems pradėjus kurti verslus.
Adas M.: Kūrybiškų erdvių steigimas yra pravartus ir iš kitos perspektyvos. Imkime pavyzdį iš šių metų svarbiausios aktualijos – koronaviruso pandemijos. Ši krizė parodė, kad negalime pasikliauti vien tik pasauline gamyba ir tarptautine rinka. Staiga ištikus didelio masto krizei, visa Europa lieka priklausoma nuo kitų didžiųjų pasaulio gamintojų. Tapę priklausomi nuo masine produkcija grįstos ekonomikos, prarandame vietinių specialistų poreikį. Todėl galima pažymėti ir tai, kad kartu su kūrybinių erdvių regionuose plėtra taip pat yra kuriamas tinklas, kurį naudojant dėl ekonominių ar kitų priežasčių, pramoninei gamybai grįžus į Europą, būtų parengta kvalifikuotų technologų ir specialistų, kurie galėtų lengvai prisiderinti prie naujų darbo sąlygų, siūlydami savo įgytus įgūdžius.
Techninės žinios ir kūrybiškumas gali būti pritaikomi įvairioms situacijoms. Daugelis dalykų gali būti išspręsta, nebūtinai naudojantis sudėtingomis technologijomis, bet ir pasitelkus skaitmeninio raštingumo žinias, įgytas būtent tokiose inovatyviose erdvėse. Puikus to pavyzdys yra karantino metu vykusi apsauginių skydelių medikams gamyba – kartu su savanoriais „LinkMenų fabrike“, neatlygintinai prisidėjus reklamos gamybos įmonėms ir gamybos entuziastams iš visos Lietuvos, šių apsaugos priemonių buvo pagaminta net 12 tūkstančių. Šis pavyzdys puikiai parodo, kad žmogaus turimos skaitmeninio raštingumo žinios gali puikiai pasitarnauti, siekiant spręsti rimtas problemas.
Kodėl kūrybiškumas yra geidžiama šiuolaikinio darbuotojo savybė, o apie patį kūrybiškumą kalbama vis dažniau?
Adas M.: Susiduriame su tokiomis problemomis, kurias tradiciniais būdais yra per sunku išspręsti. Žmonijai reikia vis daugiau maisto, produktų, drabužių, o pasauliniai ištekliai drastiškai mažėja. Tvari energetika, energijos nenaudojantys pastatai ir pati idėja pagaminti daugiau, bet iš kuo mažiau žaliavų, gal kada ir būtų skambėjusi utopiškai, tačiau šiais laikais yra kasdienybė. Susidūrimas su tokio lygio problemomis reikalauja nemažai kūrybinių sprendimų.
Matas O.: Apie kūrybiškumo svarbą galime kalbėti ir žvelgdami iš asmeninės darbuotojo perspektyvos – greitai besikeičianti darbo rinka reikalauja žmonių kūrybiškumo prisitaikyti prie vis naujų darbo sąlygų ir darbdavių lūkesčių. Dėl itin spartaus technologijų sektoriaus augimo, vis naujų technologijų atsiradimo ir pritaikymo gamyboje bei darbo rinkoje darbuotojai turi būti lankstūs ir kūrybiški.
Kaip suburti ir pritraukti žmones naudotis bendruomenės kūrybinėmis erdvėmis?
Adas M.: Žinoma, pirmiausia žmonės patys turi būti motyvuoti, norėti dirbti ir mokytis. Kūrybiškumą skatinančios erdvės, techninės dirbtuvės turi pasižymėti išlaisvinančia aplinka. Šios erdvės turi būti lengvai pasiekiamos, paprastos naudotis, drąsinančios ateiti. Kūrybinėse erdvėse turi būti organizuojami neformalaus ugdymo būreliai, susitikimai. Ši veikla turi ne tik suburti žmones, skatindama ateiti ir išbandyti dirbtuvėse esančią įrangą, bet ir suteikti reikiamų žinių, kaip jomis naudotis, skatinti inovatyvių mokymosi metodų panaudojimą praktikoje, ugdyti bendruomenės narių verslumą.
Ar Lietuvoje jau yra pavyzdžių ar planų šių kūrybinių ekosistemų kūrimui regionuose?
Matas O.: Taip, šiuo metu yra parengtas Visagino miesto infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuriuo bus siekiama sukurti Visagino inovacijų klasterį. Atnaujinus esamą Visagino miesto infrastruktūrą, tikimasi sukurti traukos centrą, kuris taps inovacijas ir kūrybiškumą regione skatinančia erdve. Įkurtas Visagino inovacijų klasteris sudarys sąlygas gyventojų užimtumui didinti Visagine, skatinant vidinę miesto plėtrą ir efektyvų išteklių panaudojimą. Kuriant Visagino inovacijų klasterį, siekiama skatinti ne tik kūrybiškumą, bet ir patirties, žinių bei idėjų dalijimąsi. Turint galvoje tai, kad Visagine gyvenantys žmonės turi pranašumų ir išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų savo inžinerinėmis savybėmis, šis klasteris turėtų dar labiau padidinti gyventojų kūrybinį potencialą ir sukurti platformą, tam potencialui išreikšti.
Koks būtų „LinkMenų fabriko“ vaidmuo šiame Visagino inovacijų klasterio kūrimo procese?
Adas M.: „LinkMenų fabrikas“ prisidėjo prie Visagino inovacijų klasterio koncepto sukūrimo ir vizijos, kaip miestas turėtų transformuotis, diegiant kūrybines erdves, nustatymo. Kitas žingsnis būtų FabLab laboratorijų įrengimas, įrangos parinkimas, jos įdiegimas, darbuotojų apmokymas. Toliau seks bendradarbiavimas su miesto savivaldybe, kuriant neformalaus švietimo būrelius, įveiklinimo programas ir užsiėmimus, siekiant pritraukti žmones naudotis šio klasterio erdvėmis. Žinoma, bus siekiama neapsiriboti vien tik lokalia šio Visagino miesto klasterio veikla, bet ir skatinti jungtis su kitais regionais, dalytis žiniomis, organizuoti bendrą veiklą.
Kokią Lietuvos regionų viziją matote netolimoje ateityje?
Adas M.: Ateities regionus matau pilnus kūrybiškų ir verslių žmonių, kurie ne tik naudotųsi bendruomenės erdvėmis, bet ir prisidėtų prie jų plėtros. Matau puoselėjančius tvarumo ir žiedinės ekonomikos idėjas žmones, kurie savo darbais kurtų unikalius skirtingų regionų identitetus. Tikiu, kad tokių ekosistemų, kaip Visagino inovacijų klasteris, sukūrimas Lietuvoje padėtų regionams augti ir pritraukti jaunus žmones kurti darbo vietas sau ir kitiems.