Romas Batūra gimė 1937 m. kovo 15 d. Tauragėje, tarnautojo šeimoje.
Tėvas Kostas Batūra – 1919–1920 m. Lietuvos karininkas, savanoris kūrėjas, sovietų areštuotas 1940 m. rugsėjį, žuvo Vorkutos lageryje apie 1943 m.
Dar mokydamasis Kauno Saulės gimnazijos 5 klasėje, Romas dalyvavo Žemaičių gatvės vaikų pogrindinėje veikloje „Už laisvą Lietuvą“. 1955 m. baigė Vilniaus 1-ąją berniukų gimnaziją, o 1960 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1959–1967 m. dirbo Mokslų akademijos Istorijos institute. 1967–1972 m. buvo Lietuvos kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkas. Parengė pirmąjį Lietuvos kultūros paminklų registrą, kuriame įvardinta apie 10 tūkst. objektų. 1972–1990 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.
Nuo 1989 m. R. Batūra buvo Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros vedėjas, docentas. Nuo 2003 m. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas, Mokslo centro vyresnysis mokslo darbuotojas. 1993–2001 m. išrinktas Lietuvos Sąjūdžio pirmininku. Vėliau buvo pirmininko pavaduotojas, tarybos narys.
Dr. Romas Batūra tyrinėjo ir publikavo straipsnius, monografijas, duomenų šaltinius apie baltų ir lietuvių kovą už egzistenciją viduramžiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinį vaidmenį XIII–XV a. bei vėlesnes kovas. Tyrė Lietuvos karybą, kultūros paveldą, istorinės atminties memorialus, Baltijos kelią, Lietuvos Sąjūdį.
Pagrindinės publikacijos: „Lietuvos karyba“ (1964, monografijos bendraautoris); „Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą“ (1975, monografija); „Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika“ (1985, 2005 – rengėjas); „Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.“ (2005, monografija); „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ (1 t., 1996 – vienas iš rengėjų); „Lietuvos Sąjūdis ir valstybės atkūrimas“ (1998); „Baltijos kelias – kelias į laisvę. Dešimtmetį minint“ (1999); „Siekiant nepriklausomybės: Lietuvos Sąjūdžio spauda 1988–1991“ (faksimilinė publikacija, I–II d., 2005 – rengėjas); „Lietuvos laisvės kovų vietos: Panemuniai – nuo Kauno iki Rambyno“ (2008, serijos I knyga).
R. Batūra buvo Lietuvos Respublikos Seimo istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos narys, jos Memorialinės grupės vadovas.
Parengė dr. Raimundas Kaminskas