Pabaiga. Pradžia – Nr. 3 (668)
Pirmieji Užsienio lietuvių studijų mėnesiai nepasižymėjo narių gausa, tačiau vėliau, matyt, įdomių lektorių dėka susidomėjimas šiomis studijomis augo.
Paskaitas skaitydavo JAV pabuvoję VDU dėstytojai, visuomenės veikėjai. Pirmąją Užsienio lietuvių studijų paskaitą „Mūsų išeivių jaunimo problema“ 1936 m. spalį skaitė profesorius Fabijonas Kemėšis. Propaguojant žinias apie Užsienio lietuvių studijas, 1937 m. paskaitų serijoje „Užsienio lietuvių studijų darbai“ buvo išleista F. Kemėšio knygelė „Mūsų išeivių jaunimo problema“. Tačiau tai buvo vienintelis šios paskaitų serijos leidinys.
Antrąją Užsienio lietuvių studijų paskaitą skaitė ką tik iš Amerikos grįžęs profesorius Steponas Kolupaila. Anot jo, Kolumbijos universitete, kuriame mokosi apie 40 tūkstančių studentų, planuojama įvesti lietuvių kalbos kursą. Profesorius pabrėžė, kad tautiškumo nykimą galima sustabdyti dviem būdais – užmezgant ir palaikant ryšius su Amerikos lietuvių jaunimu ir skatinant keliones į Lietuvą. Svarbu Amerikos lietuvių bibliotekas papildyti Lietuvoje išleistais spaudiniais.
Tų pačių metų lapkritį „XX amžius“ pranešė, kad „iškilmingai pradėtos Vytauto Didžiojo universitete užsienio lietuvių studijos varomos tolyn“. Buvo informuojama, kad artimiausiu metu bus skaitomos šios paskaitos: „Studento vieta kovoj už lietuvybę kolonijose“ (Jonas Šliūpas), „Taisyklinga užsienio lietuvių kolonizacija“ (Kazys Pakštas), „Šiaurės Amerikos lietuvių jaunuomenės problema“ (Fabijonas Kemėšis), „Kolonizacija bendrai ir kolonizacijos problema Argentinoj“ (Teodoras Daukantas). Rašydama apie T. Daukanto paskaitas, spauda pastebėjo, kad jų iliustravimui buvo panaudotos „rimtos kitų knygos apie kolonizaciją“. Profesorius panaudojo ir projektorių, kuris tuo metu vadintas epidioskopu. „Kur bus reikalo, prie paskaitų bus panaudotos ir filmos“, – 1936 m. rašė „Lietuvos aidas“.
Siekiant skleisti žinias apie užsienio lietuvius, 1936 m. lapkritį buvo pradėtas populiarių radijo paskaitų ciklas. Buvo numatyta, kad paskaitų ciklas truks iki pavasario. Paskaitas skaitė T. Daukantas („Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus lietuviai“), Kultūros reikalų departamento direktorius Antanas Juška („Filma, menas ir radio“), dvi paskaitas („Amerikos lietuvių spauda“ ir „Mūsų santykiai su amerikiečiais Lietuvoje“) skaitė Amerikos lietuvis žurnalistas Pranas Zdankus, ekonomistas Juozas Kaškelis („Didžioji Britanija ir jos lietuviai“), buvęs Lietuvos konsulas San Paule Petras Mačiulis („Išeivijos instituto reikalu“).
Svarbiausių Lietuvos knygų leidyklų vadovai per radiją transliuojamų populiarių paskaitų cikle nagrinėjo klausimus, susijusius su lietuviškos knygos sklaida užsienyje. Pavyzdžiui, 1937 m. vasarį Spaudos fondo pirmininkas Balys Žygelis skaitė paskaitą „Lietuviška knyga – pasaulio lietuviams“. Paskaitas paįvairindavo muzikiniai užsienio lietuvių pasirodymai. Pavyzdžiui, radijo paskaitų ciklo atidarymo proga dainavo Čikagos operos solistė Barbora Darlys-Drangelienė. 1937 m. po
P. Mačiulio paskaitos buvo numatytas Amerikos lietuvaičių Rajauskaičių koncertas.
Kalėdų proga DULR akademinis skyrius suorganizavo per radiją sveikinimų valandą pasaulio lietuviams. Sveikinimus siuntė Pasaulio lietuvių sąjunga, Lietuviškų studentų organizacijų sąjunga, VDU studentų ateitininkų sąjunga, lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“ ir kt.
Antras Užsienio lietuvių studijų semestras iškilmingai pradėtas 1937 m. kovo 4-ąją. Iškilmėse dalyvavo VDU rektoratas, A. M. Račkus, K. Pakštas, T. Daukantas. Įžanginę pavasario semestro paskaitą „Šiaurės Amerikos Lietuvių Inteligentija“ skaitė Lietuvos konsulas Čikagoje Antanas Kalvaitis. Pradedant Užsienio lietuvių studijų pavasario semestrą, pirmąją paskaitą „Brazilija ir Brazilijos lietuviai“ VDU Didžiojoje salėje skaitė Lietuvos konsulas Brazilijoje P. Mačiulis. Studijų atidaryme dalyvavo garsiausi Lietuvos atlikėjai: Valstybės teatro Kaune solistės Marijona Rakauskaitė ir Elžbieta Kardelienė, VDU studentų atsargos karininkų korporacijos „Ramovė“ choras, lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo-Lithuania“ kvartetas. Spauda rašė, kad „susirinkusieji studentai ir šiaip inteligentai į salę netilpo“. Renginys buvo transliuojamas per radiją. Planuota jį transliuoti trumposiomis bangomis Anglijos lietuviams.
Vienerius akademinius metus trukusios Užsienio lietuvių studijos buvo iškilmingai uždarytos 1937 m. gegužės 27 d. Studijų užbaigimo renginyje dalyvavęs VDU rektorius Mykolas Riomeris, „palinkėjo užsibrėžtą darbo vagą dar giliau išvaryti, kad užsienio lietuvių klausimu susidomėtų visa tauta ir kad ši idėja netaptų dykumos upe, kurios vandenys nežymiai pranyksta smėlyje“.
Anot prof. K. Pakšto, „atgimstant Lietuvos nepriklausomybei, užsienio lietuviai gausiomis aukomis rėmė savo tautiečius. Jų siunčiamos telegramos, protestai prieš okupacinę valdžią, mitingai pasiekdavę visas pasaulio sostines. Dabartinis didėjęs užsieniečiais lietuviais susidomėjimas yra ne kas kitas, kaip naujas tautos sąžinės atbudimas“. Profesorius ypač pabrėžė instituto išeivijai svarbą. Skautų vardu sveikindamas Užsienio lietuvių studijų uždarymo dalyvius, pulkininkas Juozas Šarauskas pastebėjo, kad skautai yra pasirengę padėti išeiviams. Šventiniame renginyje buvo išgirstos ir kitos nuomonės. Pavyzdžiui, prof. S. Kolupaila kalbėjo, kad kontaktų su išeivija trūksta.
Užsienio lietuvių studijų uždarymo metu priimtoje rezoliucijoje „Dėl Užsienio lietuvių instituto steigimo“ buvo rašoma: „Akademinis jaunimas, susispietęs akademiniame DULR skyriuje, ir visas čia esantis, jausdamas tautinio pulso silpnėjimą mūsų antrojoje tautos daly – išeivijoje ir suprasdamas reikalingumą kvalifikuotų darbininkų, kurie paduotų pagalbos ranką lietuvišką žodį iškeitusiam, svetimųjų ekspansyviai gairinamam mūsų jaunimui, siūlo mokslo vadovybei ir Lietuvos tautinės sąmonės žadintojams ir vadams suspiesti visas mokslines pajėgas, dalyko žinovus, planingam darbui – kovai už mūsų išeivijoje nykstantį lietuviškumą, įsteigiant nuolatinį prie aukštojo mokslo įstaigų Užsienio lietuvių institutą, kurio pagalba būtų paruošiami vadai planingam lietuvybės darbui tolimiausiuose kontinentuose.“
„Akademikas“ rašė: „Moksleivių jėgų suspietimas reikštų didelę permainą užsienio lietuvių tautinės sąmonės sargyboje.“ Akademinė bendruomenė išreiškė pageidavimą, kad Užsienio lietuvių instituto įsteigimo klausimas būtų įtrauktas į valstybės svarbiausių darbų programą. Užsienio lietuvių instituto steigimo idėją palaikė ne tik studentija, bet ir ankstesnių kartų išeivijos veikėjai. Diskusijose dėl šio instituto steigimo dalyvavo VDU profesoriai: Antanas Purėnas, Kazys Pakštas, vyskupas Pranciškus Petras Būčys ir kt.
Tą pačią dieną Valstybės teatre įvyko muziko Stepo Sodeikos vedamas vakaras, kuriame paminėtas rašytojo Oskaro Milašiaus šešiasdešimtmetis. Apie O. Milašiaus kūrybos raidą kalbėjo literatūros kritikas, menotyrininkas Jonas Grinius. O. Milašiaus kūrybą skaitė rašytojas ir teatro aktorius Kazys Inčiūra, Konstantino Glinskio teatro studijos mokinė Cecilija Griniūtė-Ivinskienė ir kt. Kaip rašė spauda, vakare dainavo Marijona Rakauskaitė, Stepas Sodeika, Latvijos lietuvė A. Latonaitė. Renginį transliavo Kauno ir Klaipėdos radijo stotys.
Šiame straipsnyje aptarti DULR akademinio skyriaus veiklos bruožai galbūt paskatins kitus tyrėjus labiau susidomėti šios VDU studentų organizacijos veikla.
Arida Riaubienė
Autorė yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus darbuotoja