Sunku išsiskirti su tais, kurie tokie artimi mintimis…
Eidama 65-uosius, po sunkios ligos į Amžinybę iškeliavo profesorė habilituota mokslų daktarė, filosofė, rašytoja, publicistė Jūratė Baranova-Rubavičienė.
Jūratė (mergautinė pavardė – Patkauskaitė) gimė 1955 m. gruodžio 15 d. Biržuose. Šeimai persikėlus į Vilnių, ji baigė Vilniaus 31-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Tuskulėnų gimnazija). 1972–1978 m. studijavo filosofiją ir psichologiją Vilniaus universitete. Baigusi aspirantūrą, 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro (tuomet – kandidato) disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“.
1984 m. pradėjo dirbti tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros, o 1988–1990 m. – Filosofijos katedros asistentė, 1991–2003 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros docentė, o 2003–2017 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto (Lietuvos edukologijos universiteto) profesorė.
2006 m. Jūratė parašė monografiją „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“, kuria remiantis 2007 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete jai patvirtintas habilituoto mokslų daktaro laipsnis. 2017 m. ji išrenkama Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesore. Dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją, siedama filosofiją su intelektine terapija.
Nuo 2014 m. ji – Lietuvos rašytojų sąjungos narė (literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka). Rašė apie filosofijos ir meno sandūras. Spausdino daug straipsnių žurnaluose: „Kultūros barai“, „Dailė“, „Metai“, „Naujoji Romuva“ ir kultūros savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“. Paskelbė straipsnių leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis žodis“, „Prie Nemunėlio“. Savo esė skaitė LRT radijo „Kultūros savaitės“ ir kitose laidose, aktyviai dalyvavo tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ Jurbarke, „Literatūrinės žiemos“ renginiuose Panevėžyje. Remdamasi savo 1995 m. CEU studijomis Prahoje, išleido mokomąją priemonę „Politinė filosofija“, o 2004 m. – monografiją „XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu“, 2007 m. – „Nietzsche ir postmodernizmas“. Parašė dvi eseistikos knygas: „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“ ir „Baimė nuskęsti“. Jūratė buvo viena iš filosofinės didaktikos diegėjų Lietuvos vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, žurnalų „Problemos“, „Istorija“ ir „Athena“ redakcinių kolegijų narė.
2000 m. apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija už vadovėlį „Filosofinės etikos chrestomatija XI–XII kl.“. 2004 m. apdovanota pirmąja Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už vadovėlį „Istorijos filosofija“.
Solidus profesorės Jūratės mokslinis palikimas. Jame yra per 30 mokslinių straipsnių, paskelbtų aukšto pripažinimo sulaukusiuose tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo žurnaluose, 3 monografijos ir 3 vadovėliai aukštosioms mokykloms, net 10 vadovėlių vidurinėms bendrojo ugdymo mokykloms, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, forumuose ir mokslinėse stažuotėse, vizituojančio profesoriaus pareigos, pranešimai tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Visa tai – svarus indėlis į filosofijos mokslą.
Profesorė Jūratė buvo labai mėgstama ir vertinama studentų bei kolegų, žinoma kaip objektyvi ir reikli dėstytoja, nevengdavusi pasisakyti aktualiais visuomenės gyvenimo klausimais. Ji buvo renkama į Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto tarybą ir Senatą.
Miela Jūrate, mums truks Tavųjų idėjų ir svajonių. Tikimės, kad Tavo neįgyvendintus darbus pratęs kiti, bet tai bus Tavo, išėjusios Amžinybėn, paminklas ateities kartoms. Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą velionės vyrui Vytautui, sūnui Tomui, visiems artimiesiems, kolegoms ir studentams bei Tave pamėgusiems skaitytojams. Ilsėkis ramybėje Aukščiausiojo prieglobstyje.