Sakartvelo politinė situacija. Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Gruzija (Sakartvelu) grupės nariai, vadovaujami grupės pirmininko profesoriaus Raimundo Lopatos, nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Sakartvele Andriumi Kalindra. Daugiausia dėmesio buvo skirta apžvelgti Sakartvelo politinę situaciją po parlamento rinkimų praėjusių metų rudenį ir pastangas, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
Seimo nariai teiravosi ambasadoriaus apie politinę padėtį Sakartvele ir Pietų Kaukazo regione, Lietuvos vykdomus bendradarbiavimo projektus. Atkreiptas dėmesys į ekologijos, atliekų perdirbimo ir rūšiavimo Lietuvos patirties perdavimą Sakartvelui. Taip pat iškelti siūlymai aktyvinti parlamentinę diplomatiją, skatinti parlamentinių komitetų ryšius.
Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupė su Gruzija (Sakartvelu) vienija 46 Seimo narius, atstovaujančius įvairioms frakcijoms, dirbančius įvairiuose Seimo komitetuose ir komisijose. 2020 m. spalio 30 d. Lietuvos ambasadorius Sakartvele Andrius Kalindra įteikė skiriamuosius raštus Sakartvelo Prezidentei.
Moldovos politinės aktualijos. Vasario 19 d. Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Moldovos Respublika grupės nariai nuotoliniu būdu bendravo su Lietuvos ambasadoriumi Moldovoje Kęstučiu Kudzmanu. Susitikime ambasadorius apžvelgė Moldovos politines aktualijas, joje vykdomas reformas ir pokyčius po Prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo proeuropietiška kandidatė Maja Sandu. Ambasadorius aptarė Lietuvos įsitraukimą į dalinimosi patirtimi projektus Moldovoje, per kuriuos mūsų valstybė yra atpažįstama ir vertinama. Grupės nariai pritarė Lietuvos pastangoms nuosekliai remti Moldovą reformų kelyje, akcentuojant dialogo svarbą, skatinant bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aktyvinant jaunimo mainus ir projektus švietimo, verslo, žemės ūkio srityse.
Mūsų solidarumas su už laisvę ir demokratiją kovojančiais baltarusiais. Kalbėdama per LRT radiją, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė, Seimo narė Laima Andrikienė pažymėjo, kad jau šešis mėnesius kaimyninėje Baltarusijoje tęsiasi protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų, po kurių nugalėtoju pasiskelbė Aleksandras Lukašenka. „Demokratijų bendruomenė ir Lietuva nepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu. Mūsų parama – už laisvę ir demokratiją kovojantiems broliams ir sesėms baltarusiams, su kuriais mus sieja sena ir garbinga istorija“, – sakė parlamentarė.
Seimo narė L. Andrikienė ėmėsi globoti politinę kalinę Katsiaryną Barysevič, žurnalistę, kuri nuo praėjusių metų lapkričio 19 d. yra sulaikyta ir kalinama KGB kalėjime Minske, vadinamajame ikiteisminio sulaikymo centre Nr. 1. Ji kaltinama atskleidusi konfidencialią informaciją apie Baltarusijos specialiųjų tarnybų 2020 m. lapkričio 11 d. nužudytą Ramaną Bandarenką. Žurnalistė išdrįso paneigti valdžios skleistą melą, neva R. Bandarenka buvęs girtas ir mirė dėl muštynėse patirtų traumų. K. Barysevič, remdamasi gydytojų liudijimu, atskleidė, kad R. Bandarenkos kraujyje alkoholio nerasta. Dėl to jauna žurnalistė areštuota, jai gresia nuo 5 iki 10 metų įkalinimo bausmė.
Leiskime žmonėms dirbti! Smulkusis verslas balansuoja ant išlikimo ribos. Estijoje griežti veiklos draudimai galiojo tik nuo gruodžio 28 d. iki sausio 17 dienos. O po to vėl buvo atidaryti restoranai, sporto klubai, I–IV ir IX–XII klasių mokiniams vėl buvo leista grįžti į mokyklas. Nuo sausio 25 d. į mokyklas Estijoje buvo leista grįžti visiems mokiniams, o nuo vasario 1-osios pasilinksminimo įstaigos gali dirbti iki 9 valandos vakaro. Restoranuose prie vieno stalo leidžiama sėdėti ne daugiau kaip šešiems asmenims, o atstumas tarp stalų turi būti ne mažesnis kaip du metrai. Austrijos vyriausybė taip pat nusprendė sušvelninti karantiną. Laikantis griežtų reikalavimų, leista atsidaryti parduotuvėms, mokykloms ir kirpykloms. Nuo COVID-19 itin nukentėjusi Italija daugelyje regionų sušvelnino dėl pandemijos įvestus apribojimus, suteikdama daugiau laisvės keliauti ir leisdama dieną atidaryti barus, restoranus ir muziejus.
Pajūrio zonos aplinkosauga ir Kintų bendruomenės interesų apsauga, sprendžiant klausimą dėl leidimo išgauti naftą. Seimo narys Zigmantas Balčytis vasario 9 d. raštu kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, norėdamas apginti viešąjį interesą, jau 17 metų besitęsiant klausimui dėl UAB „Minijos nafta“ siekio Kintuose gauti leidimą naudoti tradicinius angliavandenilių išteklius. Į parlamentarą pagalbos kreipėsi Kintų bendruomenė, kuri gina savo teises į sveiką gyvenseną ir verslo raidą. Šilutės rajono strateginiame plėtros plane numatyta, kad Kintų miestelis ir Kuršių marių pakrantė yra rajono rekreacinė zona. Šioje zonoje vystoma inžinerinių tinklų, susisiekimo, paplūdimių, aktyvaus vandens sporto ir poilsio infrastruktūra: vykdomos burlenčių, jėgos aitvarų, mažųjų jachtų ir katerių prieplaukos bei paplūdimio paslaugos. Patvirtintas ir bendras Šilutės rajono savivaldybės, Lenkijos ir Vokietijos miestų buriavimo projektas „Baltija visiems“. UAB „Minijos nafta“ vėl pateiktas prašymas dėl leidimo išgauti naftą, anot Kintų bendruomenės, yra Kuršių marių apsaugos juostoje, greta saugomų teritorijų, šalia gyvenamųjų namų, maitinimo, nakvynės ir kitas turizmo paslaugas teikiančių objektų. Suteiktas leidimas neigiamai paveiktų ir gyventojus, ir verslą.
Modernizuoti elektros tinklus. Seimo narys Justinas Urbanavičius teigia, kad elektros tiekimas yra strateginės reikšmės paslauga ir būtent ESO atsako už nepertraukiamą elektros tiekimą tiek verslo klientams, tiek privatiems asmenims. Parlamentaras apgailestauja, kad tik užgriuvus įvairioms stichinėms nelaimėms ir nutrūkus elektros tiekimui pradedama garsiau kalbėti apie tai, kaip svarbu modernizuoti esamus elektros tinklus, kad išvengtume nesusipratimų. Esamų elektros skirstymo tinklų nusidėvėjimas jau siekia 40 proc.
„Lietuvoje yra per 126 tūkst. km oro linijų, įvairių elektros trasų. Nemaža jų dalis nutiesta per miškingas teritorijas. Norėdami išvengti miškų kirtimo (iškirstume per 7000 ha miškų), turime miškingose teritorijų dalyse oro linijas keisti požeminiais kabeliais. Taip padidintume elektros tiekimo patikimumą vartotojams“, – teigia Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas J. Urbanavičius.
Per metus elektros linijų kabeliavimo darbų atlikti suplanuota tik apie tūkstantį kilometrų, tad problemą išspręstume per dešimtmetį. COVID-19 parodė, kad daug gyventojų nori apsigyventi nuošaliuose vienkiemiuose. Tačiau žmonės turi įvertinti ir įvairių galimų stichinių nelaimių pasekmes. Parengta pagal Seimo pranešimus