Valstybė didina finansavimą aukštajam mokslui. Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius bei nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų ir padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 m. skirti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti. Tokiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams pritarė Vyriausybė, patvirtinusi naują norminių studijų kainų skaičiavimo tvarką.
Vyriausybei patvirtinus apskaičiavimo tvarką, norminės studijų kainos bus nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Pagal naująją tvarką didinamos lėšos universitetinėms studijoms mažinant kainų grupių skaičių nuo 8 iki 5, tikslinamas kainų priskyrimas grupėms. Norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose auga nuo 1363,31 iki 1375,55 euro, kolegijose – nuo 1193,45 iki 1275,33 euro. Universitetų studijų kainų grupės susilygins su kolegijų, o tai pagerins ir studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.
Galiojančios norminės studijų kainos tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai, yra vienas mažiausių tarp EBPO šalių. Parama studentams ir lėšos, skiriamos studentų skatinimui, iki šiol nėra pakankamos, nepatenkina minimalių poreikių. Šiuo metu universitetinių studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes, o kainų atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra daugiau nei 9 kartai. Didelė kainų įvairovė ypač apsunkina tarpkryptinių studijų programų kūrimą. Egzistuoja didelis atotrūkis tarp norminių universitetinių ir koleginių studijų kainų. Be to, yra įtvirtintas atotrūkis tarp universitetams ir kolegijoms skiriamų lėšų prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis. Universitetams nustatyta kainų dedamoji šioms išlaidoms yra 5,8 BSI (232 eurai), kolegijoms – 4 BSI (160 eurų).
Nustatant naujas studijų kainas, modeliavimai atlikti pagal faktiškai 2020 m. priimtų studentų skaičių. Šis skaičius sumažintas tik universitetinių studijų socialinių mokslų srityje. Studijų prieinamumas 2021 m. išliks aukštas, nes mažėja abiturientų skaičius, nebus tiek daug perstojančių iš aukštesnių kursų valstybės nefinansuojamų vietų. Išplėsta paramos besirenkantiems mokamas studijų vietas sistema. 2020 m. pabaigoje pakoreguota valstybės remiamų paskolų teikimo tvarka, kurioje atsižvelgta ir į studentų siūlymus: paskolos grąžinimą galima atidėti net 5 kartus, nuo 2022 m. didės maksimali galima paskolos suma tiek studijoms, tiek pragyvenimui (nuo 2 000 eurų (167 eurai mėnesiui) iki 3 200 eurų (267 eurai mėnesiui). Maksimali vienam gavėjui skirta bendra paskolų suma kils nuo 15 400 iki 20 200 eurų. Mokamas vietas pasirinkusiems, bet geriausiais rezultatais baigusiems studijas kompensuojama studijų kaina.
Studentų iniciatyvoms finansuoti – 228 tūkst. eurų. „Studijų metu jaunuoliai ne tik gilinasi į savo pasirinktą dalyką, bet ir įgyja įvairių gyvenime reikalingų bendrųjų gebėjimų aktyviai dalyvaudami pilietinėje, mokslinėje, kūrybinėje ir sportinėje veikloje. <…> Šiuo sudėtingu studentams laikmečiu šios iniciatyvos – ne mažiau reikšmingos. Tikiu, kad studentų projektų rezultatai gali nešti naudą ne tik jiems patiems, bet ir visai akademinei bendruomenei ir visuomenei“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Paraiškas dalyvauti konkurse gali teikti Lietuvos aukštosios mokyklos, jų studentų atstovybės ir jų sąjungos. Projekto veiklos turės būti skirtos vienai iš dviejų prioritetinių temų. Pirmoji tema – akademinis sąžiningumas aukštosiose mokyklose: tęstinės veiklos antikorupcine tema. Antroji tema – nuotolinių studijų ir mokymosi iššūkiai koronaviruso pandemijos laikotarpiu: studijų kokybė studentų akimis, pakitusi socialinė aplinka, mokymosi ir gyvenimo sąlygos, praktikų organizavimas, studentų mobilumo sąlygos, techninės galimybės, akademinis sąžiningumas ir kt.
2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansavo 34 studentų pilietinius, mokslinius, verslumo, kūrybinius ir sportinius projektus, jiems įgyvendinti skirta 219 tūkst. eurų. Tarp pernai finansavimą gavusių projektų – tyrimai, skirti akademinio nesąžiningumo prevencijai ir studentų požiūriui į pedagogikos prestižą. Tarp finansuotų sporto ir kūrybinių iniciatyvų – Kauno technologijos kolegijos organizuotos XXI Lietuvos kolegijų studentų sporto žaidynės, o Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projekto „Vasaros Media studija 2020“ metu studentai mokėsi kurti trumpametražius filmus.
Išsami informacija apie 2021 m. studentų iniciatyvų rėmimo konkursą skelbiama Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje . Studentų iniciatyvų projektų administravimas – tai viena iš šiais metais išplėsto Valstybinio studijų fondo darbų lauko veiklų. Sausio pradžioje atnaujinus fondo nuostatus, paramos studentams teikimas administruojamas centralizuotai per Valstybinį studijų fondą, „vieno langelio“ principu. Tai užtikrins efektyvesnį paramos studentams teikimą, o paramos sistema tampa aiškesnė ir skaidresnė. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus