Po I. Šimonytės pasisakymo nei „testuotis“, nei „vakcinuotis“ tikrai neisiu
Vasario 5 d. Ingrida Šimonytė, susitikusi su žiniasklaidos atstovais, paminėjo, kad teks testuotis ir vakcinuotis. Nušvietus, kaip tai bus daroma Lietuvoje, pasidarė baisu, todėl nei testuotis, nei vakcinuotis tikrai neisiu. Tačiau, jei tektų tirtis, o kai prieis eilė – skiepytis, nuomonė į būtinus veiksmus bus kitokia. Visa minėta baimė kyla dėl to, kad Ministrė Pirmininkė nenutuokia, kaip svarbu taisyklingai kalbėti ir puoselėti gimtąją kalbą.
Dažnai I. Šimonytė mini darbą „iš namų“. Nejaugi Ministrė Pirmininkė šiuo metu dirba ne Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, o „iš Vyriausybės“. Tie, kurie dirba darbovietėje, tai ir dirba darbovietėje, bet ne iš darbovietės. Tie, kas dirba sode, tai ir dirba sode, bet ne iš sodo. Iš namų gali tik šiukšles išnešti, bet ne dirbti „iš namų“. Toks vertalas iš anglų kalbos (from home) taip paplito, kad jau nebepastebime, kad ir patys ištariame taip, kaip Vyriausybės žmonės kalba. O viešieji kalbėtojai gana dažnai pasako „genialių nesąmonių“, kaip antai: „Mes kalbamės ir diskutuojame…“ Tik ar įmanoma diskutuoti nesikalbant?
Kažkoks gudrus globalizatorius pakeitė pirminę žodžio prasmę ir visus svetimžodžius mums pavadino „tarptautiniais“ žodžiais. Pirmasis lietuvių kalba „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palengvinimas“, sudarytas 1906 m. Jurgio Šlapelio, pasirodė Tilžėje 1907 m. Gerokai vėliau, 1924 m., Kaune išleistas Jono Norkaus „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis“. Nesamos tarptautinės kalbos žodyno nerasite visame pasaulyje, išskyrus Lietuvoje. Gal turite mintyse „Dictionary of Foreign Terms in English“ arba „Словарь иностранных слов“ ir kitus užsienio kalbų žodynus? Bet nerasite „tarptautinių žodžių“ žodyno pavadinimo jokia kita kalba.
Kai kyla noras kalbėti tarptautine kalba, tai – kalbėkite. Tam yra sukurta esperanto kalba. Ji sukurta ne kažkur, o Lietuvoje. Bet kodėl, pasitelkę ne esperanto, o įvairių kalbų kratinį, jį išaukštiname iki nesamos „tarptautinės“ kalbos pavadinimo. „Tarptautinių žodžių žodyną“ reikia vadinti „Dažnai vartojamų svetimžodžių aprašu“ arba, pagal to globalizatoriaus norą, tokią kalbą vadinti globish kalba.
Svetimžodžių kalba yra tautos pažangos stabdis. Gal manote, kad per skambiai pasakyta? Nykstant kalbai, nyksta tauta, tautinis sąmoningumas. Tampa madinga kalbėti globish arba puskalbe, kurioje prie svetimžodžių pridėtos lietuviškos galūnės Visa tai sudaro įspūdį, kad kalbama… lietuviškai. Todėl manoma, kad kalbėti taip, kaip kalba I. Šimonytė, ir pamėgdžioti jos kalbėseną yra priimtina. Juk ji yra tarp… išrinktųjų.
Daug viešai kalbama apie atslinkusį ir gyvenimą jaukiantį nematomą priešą. O jis pirmiausia smogė per valdininkų smegenis, nes užkratui pavojingu laikotarpiu nebuvo nė vieno jų patarimo, siūlymo, nurodymo, kaip elgtis, kaip apsisaugoti nuo užkrato, o tik rekomendacijos diagnozuotis, bet ne tirtis. Vietoje patikros, ištyrimų – patikrinimų, ar žmogus susirgo, jie siūlo testuotis, vietoje tyrimams naudojamų tepinėlių, mėginių ar bandinių perka vėl tą patį – testus, vietoje saugaus atstumo siūlo socialinę distanciją, vietoje atsiskyrimo – saviizoliaciją. Daug padaryta, daug daroma, kad sumažėtų užkrato plitimo pavojus, bet tas pavojus vadinamas rizika.
Kai po nepriklausomybės atkūrimo šaliai reikėjo daug užsienio kalbų mokovų, įvairiose įstaigose ir Vyriausybės darbuotojams buvo rengiami užsienio kalbų mokymai. Per anglų kalbą, dažniausiai per vertimus, atėjo daug kalbos svetimybių. Dalis jų pradeda įsigalėti, lyg būtų nepakeičiamos. Dabar matosi, kad tose pačiose įstaigose jau reikia mokyti lietuvių kalbos. Tačiau keisčiausia, kad vykdomas atvirkštinis veiksmas: jau net Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ketinama bendrojo ugdymo mokyklose atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Kodėl? Manau todėl, kad šios Vyriausybės vadovė neišlaikytų mokyklinės lietuvių kalbos įskaitos. Štai keli sakiniai iš įžanginio Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės pasisakymo po susitikimo su Lietuvos prekybos įmonių atstovais (globish kalbos žodžiai pateikiami su vertimais):
Natūralu (suprantama), kad keliamos temos (klausiama) apie…
Testų (tyrimų, bandinių, mėginių) skaičius didėja…
Apsvarstyti grafiką (tvarkaraštį), kaip keičiantis situacijai (aplinkybėms, padėčiai) keistųsi konkrečių (tam tikrų, aiškiai įvardintų) verslų ir konkrečių veiklų…
Diskusijos (pokalbiai) su ekspertais (žinovais, nusimanančiais, turinčiais reikiamų žinių)…
Mokyklų atsivėrimas išprovokuoja (sukelia) susirgimų bangą (susirgimus), kadangi padažnėja žmonių kontaktų (susijungimų, sąlyčių, tik šiuo atveju gal geriau „bendravimas“).
Pereisime prie horizontalaus (gulsčio, bet gal norėta pasakyti „tapataus“) sprendimo mokykloms…
Bandysime pilotinį projektą… (Suprantam, kad ne apie lakūnus kalbėta. Pilotinis projektas – tam tikros veiklos numatymas. Jeigu jis pavyksta sėkmingai, tai tokiu pat būdu dirbama toliau ir tai vadinama „bandomuoju tyrimu“.)
Senovės išminčiai sakė, kad pusiau sakoma tiesa yra melas. Lietuvių kalboje ši išmintis slypi pačiuose žodžiuose ir mes žinome, kad tik tai, kas tiesiai šviesiai sakoma, yra tiesa. Tiesiai šviesiai, t. y. aiškiai, suprantamai, tarsi nušviečiant tai, kas buvo tamsoje ir nematoma. Lietuvių kalboje yra mūsų senolių išmintis, kuri išgaruoja it dūmas, kai pradedame kalbėti svetimžodžiais. Nuolat girdimi ir matomi politikai turėtų būti viešosios pavyzdinės kalbos skleidėjai, pašaukti vartoti taisyklingą kalbą.
Reikėtų suprasti, kad, nepaisant gimtosios lietuvių kalbos, prisidedama ir prie žmonių, ypač jaunosios kartos, dorovinės kultūros nuosmukio. Pažeidžiamos bendrinės lietuvių kalbos nuostatos. Nors įstatyme yra įtvirtinta, kad „tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų“, bet I. Šimonytei tai – nė motais. Nepamirškime, kad Ministrė Pirmininkė ne tik pažeidžia minėtą įstatymo nuostatą, bet yra ištarusi priesaikos žodžius: „Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei…“ Tik ar visomis išgalėmis su „testavimo schemomis ir algoritmais, diskusijomis apie vakcinas, pilotiniais projektais“ bei daugelio kitų svetimų žodžių brukimu į valstybinę kalbą sąžiningai tarnaujama Tėvynei. Ar tai nėra sulaužyta priesaika?
Vytautas Navaitis