Vasario 26 d. įvykusiame Ateities komiteto posėdyje buvo kalbėta apie žemės ūkio specialistų kompetencijos pokyčius.
Susipažinęs su mokslininkų pateikta medžiaga, kviečiu Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją atsižvelgti į iškilusį aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų poreikį. Pokyčius lemia poreikis konkuruoti, robotizacijos ir skaitmenizacijos procesai, Europos žaliojo kurso ir kiti iššūkiai agrariniam sektoriui. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Astrida Miceikienė pateikė įžvalgas, kokių kompetencijų per artimiausią dešimtmetį reikės žemės ūkyje. Prognozuojama, kad žemės ūkio valdymas bus vis labiau skaitmenizuojamas. Tai leis sumažinti rankinio darbo poreikį, tačiau žmogui, dirbančiam žemės ūkyje, reikės žinių, kad galėtų valdyti robotus, dronus, savaeigius traktorius ir kitą techniką.
Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerins pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimų tikslumą, o visa tai sumažins sąnaudas. Gyvulininkystėje bus plačiau naudojamos sensorinio monitoringo technologijos ligų prevencijai ir diagnozei. Be to, žemės ūkio verslo valdytojas privalo turėti kompetencijų kaip vadybininkas, inžinierius, agronomas ir kaip informacinių technologijų specialistas.
Tam reikia ir tinkamos švietimo sistemos. Deja, stojančiųjų į žemės ūkio specialybes trūksta. Jei iš tiesų Lietuva linkusi priimti daugiau stojančiųjų į profesines mokyklas, vertėtų pagalvoti apie artimiausio dešimtmečio poreikį ir sudaryti didesnes galimybes mokytis žemės ūkio specialybių universitetuose. Vienas iš mokslininkų pasiūlymų – koreguoti konkursinio balo kriterijų, stojant į žemės ūkio mokslų ir inžinerijos mokslų studijų krypčių studijų programas.
Labai svarbu ūkininkų vaikams sudaryti sąlygas mokytis tai, ką jie pažįsta nuo vaikystės, gyvendami kaime. Galbūt į stojamąjį balą galėtų būti įtrauktas darbo patirties žemės ūkyje aspektas. Ir pačios aukštosios mokyklos turėtų drąsiau ir aiškiau atskleisti poreikį tam tikroms specialybėms, plačiau jas reklamuoti. Rajonuose gyvenantiems vaikams reikia universitetinio išsilavinimo, kad galėtų grįžti ir šiuolaikiškai organizuoti žemės ūkio darbus. Siekdami išlaikyti gerą žemės ūkio produktų gamybos ir eksporto lygį, koks yra dabar, ir net jį didinti, turime atsižvelgti į aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. Todėl kviečiu Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją atsižvelgti į tarptautiniu lygiu akredituota metodika paremtus skaičiavimus dėl aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo ateityje žemės ūkyje ir jau šį rudenį pasiūlyti sprendimus.
Zigmantas Balčytis
Autorius yra Seimo narys, buvęs europarlamentaras.