Iškilmingai paminėti birželio 23-iosios sukilimą. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami birželio 23 d. Seimo posėdį pradėti iškilmingu 80-ųjų 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo metinių paminėjimu. „Sukilimas paneigė sovietinį mitą apie neva savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS. Štai kodėl visais laikais sovietų specialiosios tarnybos ir komunistiniai propagandistai stengėsi ir stengiasi jį kompromituoti. Mūsų pareiga – pagerbti tūkstančius kritusių už Lietuvą sukilėlių“, – teigia parlamentaras A. Ažubalis. Primenama, kad tai vienintelis toks suorganizuotas ir sėkmingai įvykęs sukilimas sovietų okupuotose valstybėse, kuriuo bandyta atkurti nepriklausomą valstybę su beveik visais jos atributais.
„Manau, kad tai yra tautos valios priešintis okupantams įrodymas ir tam tikra Lietuvos rezistencijos pradžia, kuri po to tęsėsi iki 1953 metų. Tauta rado jėgų sukilti ir parodyti, kad mes radome jėgų kurti laisvą ir nepriklausomą valstybę. Ir tai yra tas įvykis, kuriam turime atiduoti pagarbą – tinkamai pagerbti sukilimo aukas“, – komentuoja L. Kasčiūnas. Šiuo kreipimusi Seimo nariai kviečia pagerbti visus kovojusius ir daugiau nei 2000 žuvusių už Lietuvos laisvę, todėl prašo birželio 23-iosios Seimo posėdį pradėti iškilmingu minėjimu, minėjimą tęsti vėliavų pakėlimo ceremonija ir iškilminga karių rikiuote. Taip pat organizuoti šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir Seime surengti jubiliejinę mokslinę konferenciją „Birželio 23-iosios sukilimui – 80 metų“.
Lietuvai nereikia Stambulo konvencijos. Net 85 proc. Seimo narės Guodos Burokienės organizuotos apklausos „Ar Lietuva turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją?“ dalyvių mano, kad Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos. 15 proc. respondentų mano, kad Lietuva turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją arba aktyviau kovoti su smurtu prieš moteris. Seimo narė dėkoja visiems, aktyviai dalyvavusiems apklausoje, ir pažymi, kad labai svarbu žinoti piliečių nuomonę, ypač tokiais vertybiniais klausimais. Ji rašo: „Kaip jau tikriausiai žinote, šią sesiją Lietuvos Respublikos Seimo darbotvarkėje neplanuojama ratifikuoti Stambulo konvencijos, tačiau bus skiriamas dėmesys smurtui prieš moteris, sustiprinant baudžiamąją atsakomybę teisės aktuose, bei pagalbą nukentėjusioms nuo jo. Tačiau, pasikeitus darbotvarkei, man bus lengviau apsispręsti žinant Jūsų nuomonę dėl Stambulo konvencijos.“
Konstitucinė tėvų teisė nevaržomai rūpintis savo vaikų doroviniu ir religiniu auklėjimu. Seimo narė Asta Kubilienė registravo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame įstatymo lygmeniu įtvirtinama tėvų teisė pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos, laidotuvių ir pan.). „Užklupusi pandemija aktualizavo pažymų formų pakeitimą dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą ar ugdymo įstaigas. Taip siekta mažinti medikų ir kitų institucijų, išduodančių pažymas, darbo krūvius, didinti saugumą, taupyti laiką. Ir tai pasiteisino. Šis projektas ne tik panaikina teisinę spragą, bet ir įtvirtina pasitikėjimą visuomene.“
Projekte taip pat papildoma dabar galiojanti nuostata, akcentuojant konstitucinę tėvų teisę nevaržomai rūpintis savo vaikų doroviniu ir religiniu auklėjimu. Valstybės teikiamas privalomas švietimas turi būti ideologiškai neutralus, o srityse, kuriose nėra galima išvengti dorovinių ir moralinių temų, privalo būti gerbiama mokinių ir jų tėvų (globėjų) sąžinės bei religijos laisvė.
Sutartis dėl bendro gyvenimo, o ne partnerystės įteisinimas. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami į komiteto darbotvarkę įtraukti dar 2017 m. registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo.
Anot Seimo narių, naujojo Seimo kadencija pasižymi aktyviais politiniais debatais ir teisinėmis iniciatyvomis dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Prieš ketverius metus registruotas projektas yra kompromisinis, kuris leistų efektyviai išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančius nepatogumus ir problemas, tačiau kartu nesukeltų tokių kontroversiškų vertinimų ir pasekmių Lietuvos visuomenėje, kokias sukeltų partnerystės įteisinimas. Kreipimesi pabrėžiama, kad šio įstatymo projekto nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį, savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apklausų duomenys rodo visuomenės palaikymą sprendimui, kuris nekurtų tos pačios lyties asmenų šeimų, tačiau užtikrintų jiems galimybę spręsti praktinius klausimus.