Dingo mokinių rengimo šeimai programa? Seimo Laikinosios parlamentinės grupės „Už šeimą“ iniciatyva surengta diskusija, kurioje aptartas tėvus ir šeimas vienijančių organizacijų kreipimasis į Seimo narius. Tėvų organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip vykdomas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai (SLURŠ) programos atnaujinimas. Pagal buvusio švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą, 2019 m., patvirtinus ugdymo programų atnaujinimo gaires, buvo žadėta išsaugoti SLURŠ programą, papildant ją naujais aspektais. Tačiau, besikreipiančių organizacijų požiūriu, atnaujintame programos projekte visiškai neliko esminių ankstesnės programos nuostatų.
Siekiant išklausyti visas suinteresuotas puses, išsiaiškinti problemas ir rasti jų sprendimus, į diskusiją buvo pakviesti ir dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Lietuvos tėvų forumo, Sąjungos „Vardan šeimos“ ir kitų organizacijų atstovai. Pasak tėvų organizacijų, SLURŠ programa buvo rengiama dvejus metus, dalyvaujant visuomeninėms organizacijoms, atstovaujančioms labai plačiam požiūrių spektrui, ir buvo rastas sutarimas. Tačiau, nespėjus programos įgyvendinti mokyklose, vėl imtasi radikalių pokyčių. Pasiūlytas naujas Socialinio, emocinio, sveikatos ugdymo ir žmogaus saugos programos projektas, kuriame nėra integruotos nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo programos dalys.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros atstovai patikino, kad programos rengimo procesas nėra baigtas, ir pažadėjo, kad ją svarstant bus pakviesti dalyvauti ir tėvų organizacijų atstovai. Tačiau nevyriausybinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl to, kad naujajame projekte nelieka nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo principų, nei vertybinių nuostatų. Pasak jų, projekto tekste neliko tokių sąvokų kaip „berniukas“, „mergaitė“, „vyras“, „moteris“. Naujoje programoje sąvoka „lytiškumas“ suprantama siaurai, tik lytinės orientacijos kontekste. Iš esmės tai reiškia, kad švietimo sistemoje nebelieka rengimo šeimai matmens, o SLURŠ programa visiškai panaikinama.
Diskusijoje kalbėjusių Seimo narių nuomone, ankstesnioji SLURŠ programa, kuri yra pagrįsta rengimo šeimai principais, turi būti išsaugota, integruojant į ją papildomus emocinio ugdymo aspektus.
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos. Kovo 4 d. vienuolika šalies mokslininkų apdovanoti 2020 metų Lietuvos mokslo premijomis. Premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, jomis skatinami produktyviai dirbantys aukšto lygio Lietuvos mokslininkai.
„Mokslas ir jo kūrėjai visada yra priešakinėse linijose, apie kokią visuomenės gyvenimo sritį bekalbėtume. Sveikata, ekologija, technologijos, inžinerija, socialiniai dėsniai – visur mokslas eina pirma, kurdamas naujas galimybes žmonijai, ieškodamas išeičių iš painių situacijų. Ir visi mokslai yra svarbūs visuomenės ir pasaulio raidai: vieni veda žmogų į kosmoso platybes, atveria kvapą gniaužiančius horizontus, kiti padeda nepasiklysti savyje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premija skirta Lietuvių literatūros ir tautosakos mokslininkei Daliai Satkauskytei už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“.
Fizinių mokslų srityje premijomis įvertinti: Vilniaus universiteto mokslininkai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva už darbų ciklą „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose (2005–2019)“ bei Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Gediminas Niaura ir Albertas Malinauskas už darbų ciklą „Medžiagų molekulinės struktūros ir funkcionalumo tyrimai virpesinės spektroskopijos metodais (2005–2019)“.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įvertinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Jurga Bernatonienė už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas (2005–2019)“. Kita premija šioje srityje skirta Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams Reginai Gražulevičienei ir Audriui Dėdelei už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos (2005–2019)“.
Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta už Fizinių ir technologijos mokslų centro, UAB „Ekspla“, UAB „Elas“, UAB „Precizika Metrology“ eksperimentinės plėtros darbą Gediminui Račiukaičiui, Mindaugui Gedvilui ir Pauliui Gečiui, parengusiems darbų ciklą „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui (2005–2019)“. Lietuvos mokslo premijos dydis – 31 200 eurų.