Viešas laiškas Seimo narei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei
Ponia Radvile, Jūs kreipiatės į bendražygius. Kaip drįstate kalbėti apie istorinę atmintį?
1. Nesu Jūsų matęs Birželio 23-iosios sukilimo metinių minėjimuose.
2. Nedalyvavote, perlaidojant Laikinosios Vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus palaikus.
3. Nedavėte atkirčio savo bendražygiui, sovietinės okupacijos reliktui, Seimo „turistui“ E. Zingeriui, įžūliai ir grubiai Lietuvos Respublikos Seime paniekinusiam Birželio 23-iosios sukilėlių žygdarbį, kai žuvo daugiau kaip 2 tūkst. sukilėlių.
4. Tylėjote, kai tas pats bendražygis pozavo prie atminimo lentos žudikui Beginui, kurio sąžinę slegia nužudytų kelių šimtų palestiniečių kraujas.
5. Tylėjote, kai Prezidentė D. Grybauskaitė per klaidą įteikė ordiną nekaltų lietuvių žudikei, teroristinio žydų būrio „kovotojai“ F. Brancovskajai.
6. Tylėjote, kai Panevėžio žydų bendruomenėje užsilikęs sovietų kariškis G. Kofmanas klastingai apkaltino tremtyje gimusį R. Pankevičių, kuris vienas, be Jūsų paramos, laimėjęs bylą prieš Panevėžio šmeižikus žydus, pasitraukė iš TS-LKD dėl Jūsų abejingumo eiliniam partijos nariui.
Kai Jūsų aklu pritarimu buvo atstatydinti lietuvių istorinės atminties autoritetai – prof. A. Jakubauskas, žurnalistas ir tyrėjas V. Valiušaitis, prof. V. Rakutis, mūsų partiją ims palikti kiti nariai. Prie to aktyviai būsite prisidėjusi ir Jūs.
Arvydas Damijonaitis
Autorius yra Birželio 23-iosios sukilimo dalyvio Kęstučio sūnus, žydų gelbėtojų šeimos atstovas, TS-LKD Justiniškių skyriaus narys