Kalbant apie lietuviškųjų enciklopedijų leidybą ir dabar, ir ateityje bus minima Antano Račio – „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (VLE) vyriausiojo redaktoriaus – pavardė. Šių metų kovo 25-ąją enciklopedininkas šventė 85-ąjį gimtadienį.
Račis
Rengiamas enciklopedinis žinynas apie Lietuvos dvasininkus
Sukaktuvininko, matyt, tokia jau prigimtis, kad jis negali nurimti be darbo. Ir tai būna ne kokia nors vienadienė užduotis, bet didelis ir sudėtingas darbas. Penkis gyvenimo dešimtmečius dirbęs prie lietuviškųjų enciklopedijų (iš jų 15 metų prie VLE), dabar Antanas su talkininkais rengia enciklopedinį biografinį žinyną „XIX–XX a. Lietuvos dvasininkai“. Imtis šio žinyno Antaną įkalbėjo seniai pažįstamas kunigas kaip tik tada, kai VLE tomų leidyba artėjo prie pabaigos. Žinynas rengiamas jau penkerius metus, deja, pernai darbai sulėtėjo. Ne vienas svarbus ir retas leidinys rengėjams tapo nepasiekiamas per karantiną uždarius bibliotekas. Tačiau, naudojantis turimais ir prieinamais šaltiniais, vis tiek po truputį judama į priekį.
Naujajame leidinyje aprašomi Lietuvos ir lietuviškų žemių bei išeivijos lietuvių parapijose tarnavę kunigai ir aukštesnio rango dvasininkai. Aprėpiamos krikščioniškosios konfesijos – katalikai, unitai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai. Numatoma, kad žinynas bus dviejų tomų. Jei ne pandemija ir karantinas, pirmasis tomas (A–L) jau būtų buvęs atiduotas spaudai. Laukdamas meto, kada bus galima laisvai lankytis bibliotekose, Antanas tvarko sukauptą pirmojo tomo medžiagą, pildo ir tikslina antrajame tome planuojamų aprašyti dvasininkų sąrašą.
Penki dešimtmečiai, skirti enciklopedijoms
Enciklopedininkų darbo kasdienybė Antanui pažįstama nuo 1970 m. Tais metais jis, po studijų universitete dirbęs lietuvių kalbos ir kūno kultūros mokytoju Vilniaus rajono mokyklose (Skurbutėnų, vėliau Kenos), buvo pakviestas į Vyriausiąją enciklopedijų redakciją. Ten buvo baigiama rengti „Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ ir pradėta „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“. Dirbdamas Filologijos redakcijoje, A. Račis redagavo enciklopedijos straipsnius, mokydamasis iš patyrusių kolegų. Autoritetais ir mokytojais jam tapo Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos Filologijos ir pedagogikos redakcijos vedėjas Viktoras Beržinis (1923–1995), vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Valdemaras Kvietkauskas (1928–2018), stilistas Merūnas Gervė (1932–1992). „Kito tokio stilisto kaip Gervė man neteko matyti, – prisimena Antanas. – O Kvietkauskui užtekdavo žvilgtelėti į straipsnį ir iškart būdavo aišku: čia klaida, o čia netikslu, nelogiška.“ (žr. „Gimtoji kalba“, 2006 m. Nr. 3, p. 23).
1985–1990 m. Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje A. Račis dirbo Mokslinės kontrolės redakcijos vedėju. 1990 m. Vyriausiajai enciklopedijų redakcijai tapus Lietuvos enciklopedijų leidykla, jis dvejus metus ėjo redakcinių darbų direktoriaus pareigas. Šią leidybos įstaigą 1992 m. sujungus su „Mokslo“ leidykla ir įkūrus Mokslo ir enciklopedijų leidyklą, Antanui teko dirbti Vardyno ir mokslinės patikros redakcijos vedėju (1992–1994), moksliniu, vyresniuoju moksliniu redaktoriumi, o 2000–2015 m. – direktoriaus pavaduotoju redakciniams darbams, VLE vyriausiuoju redaktoriumi.
Darbovietės pavadinimas keitėsi (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras), bet Antano darbas liko toks pats: organizuoti 1997 m. pradėtos VLE straipsnių rengimą, prižiūrėti jų turinio kokybę, laikantis leidybos planų, kasmet atiduoti spausdinti po du tomus. Rezultatas – per 15 metų išleisti 25 VLE tomai ir papildymų tomas. Straipsnius enciklopedijai rašė apie 900 autorių, recenzavo apie 60 recenzentų.
Koks tai buvo darbas, geriausiai nusakyti paties Antano žodžiais: „Man teko ne tik skaityti visą enciklopediją (kai kuriuos straipsnius net 2–3 kartus), bet ir spręsti autorių ginčus su recenzentais ir Mokslinės redakcinės tarybos nariais dėl jų kritinių pastabų, taip pat redaktorių ginčus su Mokslinės redakcinės tarybos nariais arba tarybos narių vienų su kitais. Visais ginčytinais atvejais stengiausi ieškoti kompromiso ir palaikyti specialistų nuomonę.“ (žr. Antanas Račis. Enciklopedininko kelias. „Žmogus su enciklopedija“, 2016, p. 39).
Darbo apimtį taip pat tiksliausiai nusako pats vyriausiasis redaktorius: „Visuose VLE tomuose išspausdinti 121 804 straipsniai (apie 17 procentų jų – iliustruoti), apie 25 120 iliustracijų, 656 žemėlapiai.“ (žr., Antanas Račis. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – lietuviškas langas į pasaulio žiniją“, „Žmogus su enciklopedija“, 2016, p. 47).
Tuo pat metu Antanas vadovavo ir keturių tomų enciklopedijos „Lietuva“ (2008–2015) rengimo darbams, su Eugenijumi Maneliu sudarė ir redagavo dvitomį enciklopedinį žinyną „Lietuvos istorija“ (2011–2016), buvo dvitomės „Lietuvos sporto enciklopedijos“ (2010–2012) Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys.
Kokiu žmogumi reikia būti, kad pavyktų tokius darbus aprėpti? Klausiamas, kokie būdo bruožai svarbiausi enciklopedininkui, Antanas kalbėjo: „Pirmiausia kruopštumas. Atsakingumas, kruopštumas ir nuolatinis mokymasis.“ (žr. „Gimtoji kalba“, 2006 m., Nr. 3, p. 23). Kolegų, VLE autorių ir recenzentų gerbiamas už reiklumą ir principingumą, pakylėtai vadinamas lietuviškųjų enciklopedijų strategu, tobulu enciklopedijų varikliu, Antanas buvo ir tebėra kuklus, dalykiškas, atsidėjęs darbui.
„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – jau elektroninėje erdvėje
Baigiant leisti spausdintos VLE tomus, Antanas kalbėjo: „Enciklopedinės informacijos šaltinio žmonėms visada reikės, ar jis bus skaitmeninis, ar popierinis. Tikiuosi, kad skaitmeninės enciklopedijos nebus vikipediškos. Turiu vilties, kad neišplis vikipediškas mąstymas. Ir tikiuosi, kad subręs nauja enciklopedininkų karta. Jie turės pagrindą – mūsų enciklopediją. Pildys ją, naujins, bet vis tiek labai nenutols nuo to stiliaus, nuo tos struktūros.“ („Gimtoji kalba“, 2006 m., Nr. 3, p. 25).
Antano Račio su kolegomis parengta VLE nuo 2017 m. pradžios žengė į elektroninę erdvę. Buvo perkelta dauguma VLE spausdintų tekstų ir iliustracijų, dalis straipsnių atnaujinta, enciklopedija pildyta naujais straipsniais. Puslapyje vle.lt pasiekiamos enciklopedijos turinys nuolat atnaujinamas ir pildomas. Tobulinamas paieškos mechanizmas, atnaujintas enciklopedijos turinys pradėtas sieti su viešais išoriniais jau sukauptos skaitmeninės informacijos ištekliais, pradėta kurti vle.lt įvairialypė terpė. Taigi vyresniosios enciklopedininkų kartos pradėti darbai sėkmingai tęsiami.
Nepaliaudami stebėtis, iš kur Antanas semiasi energijos ir naujų idėjų, linkime jam sveikatos, ištvermės ir sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų.
Rita Urnėžiūtė
Autorė yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotoja