Balandžio 19 d. Kaune paminėjome visuomenininko, politiko, diplomato, buvusio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro, žurnalisto, dr. Juozo Purickio 138-ąjį gimtadienį.
Apsilankėme Vaižganto gatvėje prie 14-uoju numeriu pažymėto namo, ant kurio kabo memorialinė lenta su įrašu: „Šiame name 1932–1934 m. gyveno Lietuvos valstybės veikėjas, Steigiamojo Seimo narys, publicistas, daktaras Juozas Purickis (1883–1934)“. Memorialinę lentą sukūrė skulptorius Jonas Lukšė. Pabuvojome ir Kauno senosiose kapinėse.
Renginį organizavo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba, dalyvavo Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Saulius Juozaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis, Č. Sugiharos namų direktorius Ramūnas Janulaitis, Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos pirmininkas dr. Algimantas Kurlavičius, Kauno ukrainiečių bendrijos atstovas Vladimiras Kulikas, VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės direktorius Sigitas Šamborskis, visuomenininkas Julius Proškus. Renginį vedė Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas.
Juozas Purickis gimė 1883 m. balandžio 19 d. Petrošiškių vienkiemyje, bajorų Jono ir Pranciškos šeimoje (Jiezno vlsč.). Šeimoje, be Juozo, augo dar keturi broliai. 1892–1895 m. Juozas lankė Jiezno parapinę mokyklą. 1904 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. 1908 m. įstojo ir 1912 m. aukso medaliu baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją. 1913–1918 m. Fribūro (Šveicarija) universitete studijavo filosofiją, istoriją ir visuomenės mokslus,
1917 m. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. 1918 m. buvo kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. buvo Lietuvos atstovo Berlyne J. Šaulio pavaduotojas, 1919–1920 m. – Lietuvos oficialus atstovas Vokietijoje.
1919 m. J. Purickis apgynė daktaro disertaciją „Protestantizmo Lietuvoje žlugimo priežastys (XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia)“. Šveicarijoje įsitraukė į Lietuvių informacijos biuro, Lietuvos atstatymo, „Rūtos“, „Lithuania“ draugijų veiklą, buvo mėnraščių „Litauen“ (Lietuva) ir „Pro Lithuania“ (Už Lietuvą) leidėjas. 1920–1922 m. – Steigiamojo Seimo atstovas (nuo Lietuvos krikščionių demokratų partijos). 1920–1921 m. – užsienio reikalų ministras. Dėl vadinamosios „sacharino bylos“ pasitraukė iš ministro pareigų, tačiau 1925 m. Vyriausiojo tribunolo buvo išteisintas.
Klaipėdos sukilimo metu buvo ryšininkas tarp Lietuvos Vyriausybės ir sukilėlių. 1926 m. – Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio skyriaus, 1927 m. – Teisės ir administracijos departamento direktorius. Tačiau tais pačiais metais iš valstybinės ir politinės veiklos pasitraukė.
Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pirmosios pusės J. Purickis aktyviai veikė Lietuvos šaulių sąjungoje, Ekonomikos studijų draugijoje, steigė Lietuvių ir ukrainiečių bei kitas draugijas. 1925–1926 m. redagavo laikraštį „Lietuva“, 1930 m. – žurnalą „Tautos ūkis“. 1925–1929 m. buvo Lietuvos rašytojų ir žurnalistų, 1930–1934 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Dirbdamas visuomeninį darbą, suartėjo su tautininkais. 1929 m. buvo pašalintas iš kunigų luomo.
1933 m. J. Purickis su kitais įkūrė akcinę bendrovę „Rytojus“ spaudai leisti. Bendradarbiavo lietuvių periodiniuose leidiniuose „Draugija“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos ūkis“, „Mūsų Vilnius“, „Trimitas“, „Vienybė“ ir kituose, taip pat Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos spaudoje. Išleido knygas „Beletristikos rolė žmonijos auklėjime“ (1914) ir „Žurnalisto profesija“ (1933), rašė istorijos ir teisės tematika lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Mirė 1934 m. spalio 25 d. Kaune.
Dr. Raimundas Kaminskas