Seimo Kultūros komitete kovo mėnesio pradžioje pristačiau seniai brandintą Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją.
Ši idėja kilo, išnagrinėjus gerąją užsienio valstybių patirtį dėl teritorijų plėtros, visapusiškai įvertinus Trakų valstybinio istorinio miesto statuso galimybes, suradus bendras sąsajas su istorinį paveldą turinčiomis teritorijomis – istorinėmis sostinėmis.
Trakai, Senieji Trakai, Kernavė yra unikalios Lietuvos teritorijos, kuriose yra visai tautai svarbūs, brangūs, reikšmingi istorinio kultūros paveldo objektai, išskirtinis kraštovaizdis. Šias teritorijas ir jose esančius objektus gausiai lanko Lietuvos gyventojai ir užsienio turistai. Tačiau šiems objektams išlaikyti ir infrastruktūros plėtrai vystyti nėra skiriamas pakankamas finansavimas. Infrastruktūros išlaikymas daugiausia finansuojamas iš savivaldybių lėšų, nedaug investicijų skiriama iš kitų šaltinių.
Svarbu, kad teritorijose su Lietuvos istorinės sostinės statusu esantys unikalūs kultūros paveldo objektai ir gamta būtų ne vien tik išsaugoti, bet ir įveiklinti, kad jie, šiose teritorijose racionaliai išplėtojus šiuolaikinę socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, taptų patrauklūs ir gausiai lankomi tiek Lietuvos gyventojų, tiek ir užsienio turistų. Šios idėjos savalaikiškumą ir svarbą pagrindė posėdyje dalyvavę svečiai: Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Ramojus Kraujelis, Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius.
Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad istorinės sostinės yra mūsų Lietuvos pasididžiavimo ir kultūrinės tapatybės pasauliniame kontekste dalis. Dėl to mes turime skirti joms didesnį dėmesį. ,,Kultūra nėra ir negali būti išlaikytinė. Tai – mūsų garbės reikalas, ir į kultūrą reikia investuoti, kad gautume grąžą. Ir tai neateina per vieną dieną“, – sakė V. Juozapaitis. Komiteto pirmininkas pasiūlė apsvarstyti galimybę į šios idėjos koncepciją ir jos įgyvendinimą įtraukti Kauno ir Vilniaus miestus.
Diskutuojant dėl šios idėjos įgyvendinimo, buvo sutarta, kad būtina vadovautis sisteminiu požiūriu matant visumą. Idėjai įgyvendinti sukurtas planas turėtų būti ne trumpalaikis. Komitetas, pritaręs istorinės sostinių plėtros idėjai, galutinį sprendimą priims artimiausių posėdžių metu, pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis.
Kęstutis Vilkanauskas
Autorius yra Seimo narys