Neapgalvoti Vyriausybės sprendimai žlugdo Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. Seimo narys Dainius Kepenis spaudos konferencijoje ragino Vyriausybę atkreipti dėmesį ne tik į ligas, jų gydymą, bet ir į su finansiniais sunkumais vis labiau susiduriantį sveikatos sektorių. Dėl nepamatuotų Vyriausybės sprendimų Lietuvoje žlunga sveikatos sistema, susidaro ydinga, o neretais atvejais ir pražūtinga grandinė. Vieni po kitų užsidaro, bankrutuoja sporto, sveikatingumo klubai. Žlunga šių organizacijų darbuotojų, vadovų, akcininkų planai. Dėl to kenčia žmonių fizinis aktyvumas, kyla nauja širdies ir kraujagyslių, taip pat lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip piktybiniai navikai, diabetas, banga. Lietuvoje ir taip kelis kartus viršijamas šių ligų Europos vidurkis. Prastai veikianti ligų gydymo sistema europiniame kontekste užima vienas žemiausių vietų, o sveikatos, ligų prevencijos ir sveikatinimo sistema atsiduria dar sudėtingesnėje padėtyje. Sveikatos stiprinimo sektorius šalyje ne pandemijos laikotarpiu sulaukdavo menko valdžios atstovų dėmesio, o pasaulinė pandemija tik dar labiau išryškino didelę prarają tarp ligų, jų gydymo ir sveikatos, jos stiprinimo sistemų finansavimo.
Želdynų įstatymas. Seimas priėmė naujos redakcijos Želdynų įstatymą, kuriuo nustatomas aiškesnis želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinis reguliavimas, išplečiamos visuomenės galimybės dalyvauti, priimant sprendimus dėl želdynų kūrimo. Kaip Seimo Spaudos biurui pabrėžė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, šis teisės aktas lauktas jau kelerius metus: „Jo reikalingumą rodo tai, kad jau per daugelį Lietuvos savivaldybių nusirito pasipiktinimo bangos, kai visuomenė buvo nemaloniai nustebinta medžių kirtimu atliekant asfaltavimo darbus, aikščių renovacijas, rekonstrukcijas ir pan.“
Pasak komiteto vadovės, savivaldybės didžiąja dalimi yra atsakingos už želdynų priežiūrą tiek miestų, tiek rajonų teritorijose, todėl būtent savivaldybėms ir atsiranda daug įpareigojimų užtikrinant gyventojų įtraukimą, informuojant juos apie numatomus pokyčius savivaldybėse ar miesteliuose. „Savivaldybės privalės supažindinti visuomenę su želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais; privalės informuoti apie numatomus vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo darbus; apie tai, kad keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Vietos gyventojai turės būti iš anksto apie tai įspėti. <…>. Tai lyg ir buvo privaloma iki šiol, bet realiai nevykdoma, – sakė A. Gedvilienė. – <…> Kad neatsitiktų tokia situacija, kada anksti ryte atvažiuoja medkirčiai ir nukerta medžius visuomenei nežinant. Ir mes, gyventojai, tik išėję į gatves pamatome visiškai neįprastą ir nepriimtiną vaizdą – medžių nebėra. Kad tokių situacijų nebūtų.“, Naujos redakcijos Želdynų įstatymas įsigalios lapkričio 1 d. Vyriausybė, aplinkos, kultūros, susisiekimo ir energetikos ministrai, savivaldybių institucijos iki spalio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nustatyta, kad savivaldybių institucijos, laikydamosi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iki spalio 31 d. savivaldybių interneto svetainėse turės paskelbti informaciją apie dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus savivaldybių atstovaujamųjų institucijų iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtus saugotinais želdiniais.
Įstatyme reglamentuota, kad savivaldybių vykdomosios institucijos privalo ne rečiau kaip kartą per 5 metus patikrinti, ar savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose priklausomųjų želdynų normos įvykdytos, ir iki kitų po patikrinimo metų pirmojo ketvirčio pabaigos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie priklausomųjų želdynų normos įvykdymą savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose ir, jeigu priklausomųjų želdynų normos savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose neįvykdytos, pateikti informaciją apie numatytą problemos sprendimą ir terminą jam įgyvendinti. Pirmą kartą toks patikrinimas privalės būti atliktas ir jo rezultatai paskelbti iki 2025 m. pabaigos. Nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos teikti ir tvarkyti želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje pradės nuo 2022 m. sausio 1 d.
Pastatyti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje. Seimo narys Linas Jonauskas įregistravo Vandens įstatymo pataisas, kuriomis siekia įpareigoti hidrotechninių statinių naudotojus užtvankose, kurios yra pirma neįveikiama žuvų migracijos kliūtis upėse, kurių baseino plotas aukščiau užtvankos didesnis kaip 4000 kv. km, iki 2030 m. įrengti veiksmingas žuvų pralaidas. Šios įstatymo pataisos įpareigotų iki 2030 m. įrengti žuvitakį Kauno hidroelektrinės užtvankoje. Pasak L. Jonausko, taip siekiama atkurti Lietuvos upėse ekologinę pusiausvyrą ir atlaisvinti pagrindinius žuvų migracijos kelius.
„Gamtos tyrimų centro duomenimis, iš daugiau nei 1200 Lietuvoje esančių užtvankų žuvitakiai įrengti tik 25-iose. Kauno hidroelektrinė – ko gero, yra liūdniausias visoje Lietuvoje pavyzdys, parodantis, kokią žalą padarė užtvanka be žuvitakio. Beveik 25 metrų aukščio užtvanka atkirto apie 60 proc. žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių) nerštaviečių. Taip buvo visiškai panaikintas iš Kuršių marių į Nemuno aukštupį ir jo intakuose migruojančių žuvų kelias. Gamtininkų teigimu, iki Nemuno užtvenkimo Kauno hidroelektrinės tvenkinio ribose buvo sugaunamos 33 žuvų rūšys, po jo užtvenkimo žuvų rūšių sumažėjo iki 24, o tokios migruojančios žuvys, kaip lašiša, šlakis – visai išnyko. Atkūrus žuvitakį, per 30–40 metų pavyktų bent iš dalies atkurti padarytą žalą“, – teigė L. Jonauskas.
Paskirta lygių galimybių kontrolierė. Seimo nariai slaptu balsavimu pritarė B. Sabatauskaitės kandidatūrai į lygių galimybių kontrolierius. Kandidatė buvo vertinama prieštaringai: „Mums yra teigiama, kad jos veikla ir teisinė veikla yra labai plataus profilio. Per susitikimą mūsų frakcijoje kandidatė neatsakė į daugumą mano ir kitų kolegų užduotų klausimų. Tai kelia tikrai pagrįstų abejonių dėl kandidatės atvirumo“, – sakė Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas. Slapto balsavimo rezultatai: už balsavo 75, prieš – 38, susilaikė 17 Seimo narių. Parengta pagal Seimo pranešimus