Laisvės gynėjo statusas turi būti įteisintas. Seimo narys Arvydas Pocius įregistravo įstatymo projektą dėl laisvės gynėjo statuso įteisinimo, kuriuo siekiama apibrėžti laisvės gynėjo sąvoką ir nustatyti teisinį statuso pripažinimo mechanizmą. Įstatymo projektas apibrėžia ir papildo laisvės gynėjo sampratą bei nustato pagrindinius teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Pasak projekto iniciatoriaus, įteisinus laisvės gynėjo statusą, būtų tinkamai įvertintas karių ir pareigūnų indėlis į Lietuvos nepriklausomybės kūrimo procesą. Pagal projektą, laisvės gynėjais būtų pripažįstami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai ir 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą, saugant ir ginant valstybės sieną ar kitus valstybinės svarbos objektus, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems sovietų ekonominiams ar kariniams veiksmams. Laisvės gynėjais laikomi kariai savanoriai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, Muitinės departamento pareigūnai, policijos pareigūnai ir šauliai. Šis statusas būtų pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.
Įstatymo projekte numatyta, kad šiam statusui skirti ir pažymėjimams išduoti bus sudaroma speciali komisija, kurią turėtų suformuoti atstovai iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos. Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d.
Bandymai trukdyti energetikos projektų rengimą. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną ir Valstybės saugumo departamentą, prašydamas atkreipti dėmesį į visoje Lietuvoje pastebimus bandymus stabdyti energetinius projektus. „Matėme Rytų įtaką sabotuojant naujos atominės elektrinės Visagine statybas, išvaryti „Hitachi“ ir „Chevron“, dabar taikinys jau ir atsinaujinanti energetika.
Lietuva po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo neturi pakankamai elektros. Pasirinkome plėtoti atsinaujinančią energetiką, bet nauji projektai susiduria su aktyviu pasipriešinimu. Tam išnaudojamos visos įmanomos priemonės: skundai valstybės institucijoms, bendruomenių kurstymas, neigiamos viešosios informacijos skleidimas. Jei tai – saulės elektrinės, jos neva neatsiperka, jei – hidroelektrinės, tai kenkia gamtai, jei tai – vėjo energetika, ji negraži ir kenkia žmonių sveikatai. Paraleliai vykdoma agitacija viešojoje erdvėje, skatinant pirkti elektrą iš Astravo elektrinės“, – kalbėjo parlamentaras.
Lietuva pastaruoju metu aktyviai vykdo energetikos projektus, didina atsinaujinančios elektros gamybos pajėgumus. „Paprašiau, kad pasidomėtų teisininku Ilanu Ostrovskiu, kuris surašo raštus ir skundus prieš energetinius projektus. Kam jis atstovauja, kas jam moka, kas jį pasamdė? Štai Kelmės rajono savivaldybėje, kuri yra patvirtinusi vietą, kur būtų galimą statyti vėjo elektrinių parką, iš išorės atsirado agitatoriai, kurie nuteikinėja bendruomenę, rašo skundus, kad tik parko nebūtų, o pasitikėjimas vėjo projektais būtų pakirstas. Panašus veikimo būdas pastebimas visoje Lietuvoje“, – sakė K. Masiulis. Apie du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros yra importuojama, daugiausia iš Skandinavijos ir Rusijos.
Darni Lietuvos kurortų plėtra turi tapti prioritetine sritimi. Skirtingų Seimo frakcijų 36 parlamentarus vienijančios laikinosios – Lietuvos pajūrio bičiulių ir Dzūkijos bičiulių – grupės, Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai susijungė kartu spręsti reikšmingus Lietuvos kurortams ir visai valstybei klausimus. Susitikime buvo pristatytas Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas, kurio rengimas brendo bemaž nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Susitikimo dalyviai sutarė, kad bendro kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą reglamentuojančio dokumento parengimas ir jo suderinimas su veikiančiais įstatymais yra ypač reikšmingas žingsnis, sprendžiant Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų ateities klausimą.
Parengtas įstatymo projektas apibrėžia esminius klausimus, užtikrinančius kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikę plėtrą, finansavimo šaltinius, unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių racionalų naudojimą bei išsaugojimą, sudaro sąlygas sveikatinimo paslaugų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo plėtrai, unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių, kaip išskirtinės reikšmės valstybės turto, racionalų naudojimą ir išsaugojimą. Numatomo reglamentavimo vienas iš svarbiausių tikslų – plėtoti atvykstamąjį ir vietinį turizmą kurortuose ir kurortinėse teritorijose, kaip prioritetinės turizmo plėtros kryptis ir palankaus valstybės įvaizdžio formavimo pagrindą, skatinti ir vykdyti kurortologinius tyrimus bei nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kurortų ir kurortinių teritorijų vystymo srityje.
Pilietinė visuomenė paliekama kovoti su nesibaigiančiu bylinėjimusi. Darbą pradėjo Seimo nario Vytauto Kernagio vadovaujama darbo grupė dėl visuomenės dalyvavimo strateginiuose ieškiniuose. Vienas iš pagrindinių darbo grupės tikslų – gebėti atpažinti strateginius ieškinius, kuriuose gali dalyvauti visuomenė. Darbo grupė, pasitelkusi ekspertus ir susijusių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, sieks parengti siūlymus, kaip tobulinti jų teisinį reguliavimą. „Pradėdami kalbėti apie tokius reiškinius, kaip persekiojimas dėl kritikos, teisminio proceso vilkinimas visuomenės atžvilgiu. Europos Komisija yra numačiusi šių metų pabaigoje pateikti rekomendacijas valstybėms narėms, kaip ketinama apsaugoti žurnalistus ir pilietinę visuomenę nuo tokių ieškinių“, – teigia
V. Kernagis.
Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo yra tapę tam tikra persekiojimo forma, kuri vis dažniau naudojama prieš žurnalistus ir kitus viešąjį interesą ginančius asmenis. Tai pernelyg išpūsti, pernelyg ilgai besitęsiantys ieškiniai, kuriuos reiškia valstybės institucijos, verslo įmonės, galingi pavieniai asmenys prieš silpnesnius subjektus. Šiais ieškiniais siekiama įbauginti, nutildyti, apkraunant juos teisinės gynybos išlaidomis ir nesibaigiančia proceso trukme.