Balandžio 5 d. (antrąją šv. Velykų dieną) Kaune kartu su VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovu Sigitu Šamborskiu paminėjome Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrinio gyvenimo organizatoriaus, žymaus dailininko Adomo Brako 135-ąsias gimimo metines.
Adomas Brakas gimė 1886 m. balandžio 5 d. ūkininkų šeimoje Jankaičiuose, tuometiniame Kretingalės valsčiuje. Adomo brolis Martynas Brakas (1907–2000) buvo teisininkas, istorikas, Mažosios Lietuvos visuomenininkas.
A. Brakas, baigęs liaudies mokyklą, mokėsi privačiai, kad galėtų tęsti mokslus Tilžės gimnazijoje. Priimtas į gimnaziją, susipažino su Vydūnu, įsitraukė į lietuvių kultūrinę ir švietėjišką veiklą. 1906–1908 m. atliko karinę prievolę Karaliaučiuje, tarnybos metu baigė sanitarijos puskarininkių mokyklą.
1908–1910 m. studijavo Paryžiaus dailės akademijoje. 1911 m. tėvams pardavus ūkį, įsikūrė Klaipėdoje, valdė savo namuose veikusį baldų fabriką „Laima“. 1914 m. susituokė su Marija Labrencyte (1891–1982). Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, buvo sanitaras seržantas, tarnavo Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Makedonijoje.
1920–1923 m. A. Brakas buvo Prūsų lietuvių susivienijimo valdybos pirmininkas. Kaip lietuvių jaunimo organizacijų atstovas 1922 m. Ambasadorių konferencijoje Paryžiuje pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos krašto ateities. Buvo Tautinio lietuvių banko ir bendrovės „Rytas“ vienas iš steigėjų.
A. Brakas su kitais 1919 m. Klaipėdoje atkūrė „Santaros“ draugiją ir vadovavo jai iki 1928 m. 1919 m. įsteigė ir „Aidos“ draugiją, kuriai vadovavo iki uždarymo 1939 m. Taip pat įsteigė „Aukuro“ draugiją (1922–1939), Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjungą (1926), Klaipėdos konservatoriją (1923), kurią 1930 m. uždarius, įkūrė privačią muzikos mokyklą, veikusią iki 1939 m. Įkūrė Klaipėdos krašto muziejų (1924), mišrų chorą „Vaidilutė“ (1932–1939). Režisavo daugiau kaip 100 spektaklių, pastatė 14 Vydūno pjesių, daugeliui pastatymų pats piešė dekoracijas. „Aukuro“ draugijos įsteigtoje dramos studijoje „Vaidybos mokykla“ (1936) dėstė meno istoriją. Daug prisidėjo, rengiant pirmąją Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę (1927). Su Klaipėdos krašto draugijų chorais dalyvavo Rambyno šventėse ir kituose renginiuose. 1923–1939 m. buvo piešimo ir braižybos mokytojas Klaipėdos lietuvių gimnazijoje (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo gimnazija). Buvo Klaipėdos krašto mokytojų draugijos narys.
1939 m. kovo mėnesį hitlerinei Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, A. Brakas buvo suimtas. Jis atsisakė tapti Vokietijos reicho piliečiu, pasiliko Lietuvos pilietybę ir persikėlė į Kauną. Nuo 1940 m. Kaune dirbo piešimo mokytoju Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazijoje.
1941 m. pradžioje jo žmona Marija Brakienė su jaunesniuoju sūnumi Ramūnu (1923–2014) išvyko į Vokietiją. Adomas su vyresniuoju sūnumi Tautvydu (1919–1990) liko Kaune, tačiau 1941 m. birželio 14 d. sovietų saugumo buvo suimti ir ištremti į Kamenskojė prie Obės (Altajaus krašte). A. Brakas tremtyje iš pradžių dirbo plytinėje, akmens skaldykloje, vėliau – Kamenskojė valstybiniame dramos teatre. Teatrą perkėlus į Bijską, dirbo jame iki išėjimo į pensiją (1946). 1949 m. A. Brakas vėl buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo už „antitarybinę agitaciją“. Taip buvo apibūdinti jo paveikslai ir plakatai. 1952 m. vasario 2 d. A. Brakas mirė Barnaulo kalėjime. Palaidojimo vieta – nežinoma.
Dr. Raimundas Kaminskas