Kovo 31 d. Kaune buvo paminėtas Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metis. Minėjimo metu pristatytas Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atminimo medalis „Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metis“.
rinktinės Palangos 306-osios kuopos vadui Adolfui Sendrauskui
1422 m. rugsėjo 27 d. Lenkijoje prie Melno ežero buvo pasirašyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Kryžiuočių ordino taikos sutartis, kuria buvo užbaigta Kryžiuočių ordino agresija prieš Lietuvą, pretenzijos į Žemaitiją ir nustatyta pirmoji siena su ordinu. Iki šiol pietiniame Palangos miško masyve yra išlikę šios šimtmečius egzistavusios demarkacinės sienos fragmentai. Nuo Melno sutarties Palanga ir Šventoji beveik keturis šimtmečius priklausė LDK, kaip vienintelė prieiga prie Baltijos jūros.
1794 m., pralaimėjus sukilimą prieš Rusiją ir Prūsiją, Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo padalinta trečią kartą. Abiejų Tautų Respublika nustojo egzistavusi. Rusijos okupuotose žemėse buvo steigiami administraciniai valdymo vienetai – gubernijos. Iki 1794 m. likusios LDK žemės buvo paskirstytos į kelias gubernijas, o vėliau į vieną – Lietuvos guberniją. Caras Aleksandras I Lietuvą padalino į dvi gubernijas – Vilniaus ir Gardino, o kiek vėliau Vilniaus guberniją – į Vilniaus ir Kauno gubernijas. Žemaitija (kartu ir Palanga su Šventąja) priklausė Kauno gubernijai.
Latvija priklausė Kuršo gubernijai, prie kurios 1819 m., nepaisant Melno sutartyje numatytų ribų, buvo prijungta Palanga. Lietuva visiškai neteko prieigos prie jūros. Lėmė tai, kad Palangoje gyvenantys bajorai, pirkliai ir Kurliandijoje gyvenę pasiturintys vokiečiai kreipėsi į carą, prašydami Palangą ir Šventąją priskirti prie Kuršo gubernijos, kur buvo geresnės ekonominės sąlygos ir nekildavo didesnių sunkumų važinėti bei prekiauti.
Dar vykstant Pirmajam pasauliniam karui, lietuviai ėmėsi žygių sugrąžinti Palangą į Lietuvos sudėtį. 1916 m. birželio mėnesį Jonas Basanavičius, Aleksandras Stulginskis, Antanas Smetona, Petras Klimas, Steponas Kairys ir Mykolas Biržiška savo memorandume Vokietijos kariuomenės Rytų fronto vadui generolui Erichui Ludendorfui išreiškė nuostatą, kad kai kurios Kuršo parapijos ir Palanga turėtų būti priskirtos prie Lietuvos teritorijos. 1917 m. lapkričio 2–10 d. Berne (Šveicarija) vykusioje užsienio lietuvių visuomenės atstovų konferencijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos Tarybos delegatai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Steponas Kairys, buvo pritarta, kad į atkuriamos Lietuvos valstybės žemes turi įeiti Klaipėda ir Kuršo gubernijos dalis su Palanga.
Po revoliucijos Rusijoje ir Pirmojo pasaulinio karo subyrėjus Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijoms, Europos politinis žemėlapis pakito. Tapo būtinybė nustatyti besikuriančių jaunų nepriklausomų valstybių sienas. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas nenumatė pageidautinų valstybės teritorijos ribų, buvo paminėta tik sostinė Vilnius.
1918 m. lapkričio 18 d. Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo akte buvo suformuluota mintis, kad visa buvusi Kuršo gubernija (įskaitant Palangą ir Šventąją) sudarys Latvijos Respublikos teritoriją. Taip Latvijos teritorijoje iš pradžių de jure, o
vėliau ir de facto atsirado visas Kuršas su Palanga. Savo aktą Latvija patvirtino ir plebiscitu.
Palangos grąžinimas Lietuvai buvo labai sudėtingas. Prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčas dėl Palangos ir Šventosios – Palangos ir Alūkštės apskrities, kuris užsitęsė beveik dvejus metus, kol galop 1920 m. rugsėjo 28 d. Rygoje abi valstybės pasirašė sutartį, kad sienos klausimą turi spręsti Tarptautinė arbitražo komisija.
Kol tęsėsi ginčas, Palangoje įvyko incidentas, kuris galėjo baigtis Lietuvos ir Latvijos karu. Vokietijai galutinai kapituliavus, Palangoje įsikūrė Lietuvoje ir Latvijoje gerokai aplamdytos generolo Pavelo Bermonto-Avalovo kariuomenės likučiai. 1919 m. lapkričio 23 d. palangiškiai, padedant iš Kretingos atėjusiems Lietuvos kariams ir milicininkams, nuginklavo bermontininkus ir, palydėję iki Vokietijos sienos Nemirsetoje, atidavė vokiečių pasienio sargams. Tačiau, praėjus keturioms dienoms, į Palangą įsiveržė iš Liepojos atvykusi Latvijos kariuomenės kuopa, ginkluota dviem patrankomis ir dviem kulkosvaidžiais (150 kareivių), ir, nuplėšusi bei sudraskiusi Lietuvos vėliavą, pareiškė, kad Palanga yra jų teritorijos dalis ir ją gins ginklu. Kretingos savanorių būrelis savo skaičiumi ir ginkluote neprilygo latviams, tad turėjo trauktis iš Palangos.
1920 m. rugsėjo 29 d., tarpininkaujant Didžiosios Britanijos misijos Baltijos šalyse atstovui Stivenui Talentui, ginčui spręsti buvo sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo po du Lietuvos ir Latvijos atstovus. Šios komisijos pirmininku, kuriam turėjo priklausyti galutinis sprendimas, Didžiosios Britanijos vyriausybė paskyrė Edinburgo universiteto profesorių Džeimsą Jangą Simpsoną. Lietuvos delegacijai vadovavo Antanas Smetona, o nariu buvo paskirtas Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas. Mūsų atstovams talkino žinomas kalbininkas profesorius Kazys Būga, rašytojas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas.
Abi pusės tvirtai laikėsi savo argumentų: Latvija – Kuršo gubernijos sienų neliečiamumo, o Lietuva rėmėsi istoriniu, etniniu ir ekonominiu paveldu. Komisijai dirbant ir neradus sąlyčio taškų bei abipusio susitarimo, 1921 m. kovo 21 d. galutinį žodį tarė komisijos vadovas prof. Dž. J. Simpsonas: Palangos kraštas ir 19,5 km pločio prieiga prie jūros grąžinami Lietuvai.
Palangos krašto atgavimas buvo didelis mūsų jaunos valstybės diplomatijos laimėjimas ir Lietuvos autoriteto pakylėjimas. 1921 m. kovo 30 d. latviai pasitraukė iš Palangos. Tos pačios dienos vakare į Palangą atvyko Kretingos šauliai, kurie ėmėsi padėti palangiškiams sutikti garbingus svečius iš Laikinosios sostinės Kauno. Palangos gatvės buvo išpuoštos Lietuvos trispalvėmis vėliavėlėmis ir Vyčio skydeliais, pastatyti gėlių ir žolynų girliandomis papuošti Garbės vartai su užrašu „Sveiki, broliai“, pro kuriuos turėjo įžengti Lietuvos kariuomenė ir iš Kretingos geležinkelio stoties atvykę oficialūs valdžios atstovai.
1921 m. kovo 31 d. įvyko Palangos perėmimo iškilmės. Į jas buvo atvykę Steigiamojo Seimo vicepirmininkas Justinas Staugaitis, kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, pasižymėjęs nugalint lenkų kariuomenę Širvintų ir Giedraičių fronte, principingai ir atkakliai Lietuvos poziciją dėl Palangos derybose gynęs Antanas Smetona, rašytojai kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Žukauskas-Vienuolis, daug svečių iš Kauno ir vietinių apylinkių gyventojai. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos šv .Mišios, po kurių ant Birutės kalno įvyko iškilmingas minėjimas ir koncertas. Ir šiandien Palangos botanikos parke, užlipę ant Birutės kalno, prie ten esančios koplytėlės sienos pamatysime pritvirtintą lentelę su tuos įvykius menančiu užrašu: „1921 03 31, dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, Palangos minioms ir svečiams, grįžo Lietuvai Birutės ir Kęstučio dvasia gyvas buvęs Palangos kraštas.“
Stasys Ignatavičius, dr. Raimundas Kaminskas
Stasys Ignatavičius yra Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, dr. Raimundas Kaminskas yra LŠS narys, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas