Visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių merai šių metų vasario mėnesį kreipėsi į šalies Prezidentą, Seimo Pirmininkę ir Ministrę Pirmininkę dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo.
Savivaldybės išreiškė susirūpinimą dėl menko savarankiškumo ir pakvietė imtis konkrečių veiksmų problemai spręsti. Šį klausimą aktyviai tiria ir mokslininkai – viename naujausių tyrimų, kuriuos vykdė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, patvirtinta, kad Panevėžio ir Kauno regionų kaimiškos savivaldybės pasižymi vidutiniškai žemu savarankiškumu. Atskleista, kad šios savivaldybės yra priklausomos nuo centralizuoto paskirstymo.
„Žvelgiant tarptautiniu mastu, savivaldybių savarankiškumas pripažįstamas kaip itin svarbus veiksnys. Europos Sąjungos šalyse savivaldybės įgyvendina regioninius ir vietinius uždavinius. Pagal Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, jos turi teises ir gebėjimus savarankiškai tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos visą atsakomybę ir atstovaudamos vietos gyventojų interesams“, – primena VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė profesorė dr. Astrida Miceikienė. Ji pažymi, kad savivaldybių finansinis savarankiškumas daro poveikį daugiafunkcei vietovių pažangai, kuri yra viena iš svarbiausių ES bendrosios žemės ūkio ir regioninės politikos tikslų. Finansinis savarankiškumas yra savivaldos egzistavimo sąlyga, pagrindinis stabilios vietos plėtros veiksnys, o tvarūs finansiniai ištekliai yra viena svarbiausių socialinės ir ekonominės pažangos sąlyga. Ypač tai svarbu kaimo vietovėse. Todėl savivaldybių finansinio savarankiškumo vertinimas tapo labai svarbia mokslinių tyrimų tema.
Panevėžio regionas – tarp vietovių, kuriose labiausiai mažėja gimstamumas
Ši problema jau kelerius metus yra nuodugniai analizuojama ir VDU Žemės ūkio akademijoje. Viename naujausių tyrimų, atliktų taikant daugiakriterį TOPSIS metodą, prof. A. Miceikienė kartu su laikinai einančia VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto prodekano pareigas Laima Skaurone įvertino Panevėžio ir Kauno regionų savivaldybių finansinį savarankiškumą. Šių regionų kaimiškos savivaldybės pasirinktos dėl tam tikrų ekonominių ir socialinių pokyčių, su kuriais siejami dideli išbandymai, būdingi ir daugeliui Lietuvos regionų. Tyrėjos pažymi, kad pasirinktuose regionuose pastebimi išskirtiniai jų demografinio ir socioekonominio potencialo pokyčiai. Tarp šių savivaldybių matomi ir daug didesni skirtumai.
„Panevėžio regione per pastaruosius vienuolika metų gyventojų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o gimstamumas – apie 22 proc. Šis nuosmukis – vienas didžiausių tarp Lietuvos apskričių. Tokie demografiniai pokyčiai turi neigiamą įtaką darbo išteklių pasiūlai regione, kelia pavojų visai regiono ekonominei raidai, mažina jo patrauklumą užsienio investicijoms“, – kai kurias tyrimo išvadas pateikia dokt. L. Skauronė.
Tuo tarpu Kauno regionas išsiskiria pažangios ekonomikos plėtra, užtikrinančia aukštą gyvenimo kokybę ir spartų kaimo modernėjimą, ypatingu dėmesiu žmogaus ir aplinkos santykių raidai, garantuojančiai darnų regiono vystymąsi. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje per paskutiniuosius 11 metų gyventojų skaičius išaugo apie 12 proc. Padidėjo ir verslo koncentracija. Kitose savivaldybėse šis rodiklis yra daug menkesnis.
Kauno regiono savivaldybių finansinė būklė – prastesnė nei Panevėžio regione
Tyrime buvo išanalizuoti ir įvertinti duomenys, apimantys 11 metų laikotarpį – nuo 2009-ųjų iki 2019-ųjų. Finansinio savarankiškumo lygiui nustatyti buvo naudojamas indeksas, vertinantis savivaldybes skalėje nuo 0 iki 1. Tyrimas atskleidė, kad visos Kauno ir Panevėžio regionų savivaldybės yra vidutiniškai žemo finansinio savarankiškumo lygio.
„Po atlikto daugiakriterio vertinimo, buvo nustatyti ir palyginti savivaldybių finansiniai rodikliai, t. y. jų vidutinės reikšmės pagal regionus. Paaiškėjo, kurie tiriamų savivaldybių rodikliai pakito reikšmingiausiai per visą nagrinėjamą laikotarpį. Tai buvo vienam gyventojui tenkančios nemokestinės pajamos, nuosavos pajamos ir gyventojų pajamų mokestis, nuosavų pajamų lygio rodiklis bei fiskalinio turto indeksas (arba mokestinės pajamos vienam gyventojui)“, – rezultatus apibendrino prof. A. Miceikienė.
Lyginant pasirinktų regionų savivaldybių finansinio savarankiškumo rodiklius, nustatyta, kad Panevėžio regiono savivaldybių finansinė būklė yra kiek geresnė, lyginant su Kauno regiono savivaldybėmis, – visi minėti rodikliai buvo didesni Panevėžio regione.
Vertinant Panevėžio ir Kauno regionų savivaldybių finansinį savarankiškumą, pastebėta, kad pajamų rodikliai nagrinėjamu laikotarpiu smarkiai svyravo, tačiau kai kurie rodikliai pasikeitė labai nežymiai. Pavyzdžiui, nuosavų pajamų dalis savivaldybių bendrų pajamų struktūroje pasikeitė nereikšmingai, todėl ir savivaldybių finansinio savarankiškumo lygis pakito menkai ir nagrinėtu laikotarpiu išliko vidutiniškai žemas.
Tyrimo rezultatai patvirtino nagrinėtų regionų savivaldybių priklausomybę nuo centralizuoto paskirstymo. Išryškėjo ir tai, kad pačios savivaldybės neturi pakankamo potencialo maksimaliai išnaudoti vietines galimybes ir numatyti tvarias ekonominės pažangos perspektyvas.
Parengė VDU Komunikacijos grupės specialistas Martynas Gedvila