Europos horizontas. Kovo 30–31 d. virtualiu renginiu „Europos horizontas: galimybės Lietuvai“ buvo pažymėta naujosios Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos 2021–2027 m. Lietuvoje pradžia. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, „Europos horizonto programa pristatoma kaip ambicingesnė nei ankstesnės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Lietuva taip pat turi daugiau ambicingų tikslų, tačiau šie siekiai taps tikrove, tik įgyvendinus būtinas reformas.” Pirmoji – tai mokslo potencialo sutelkimas, plėtojant inovacijų ekosistemas ir kuriant aukšto lygio mokslo centrus, kurie tarnautų kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platformos. Antroji – patrauklios sąlygos Lietuvos tyrėjams. „Todėl planuojame dvigubai didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, gerinti tyrėjų karjeros sąlygas ir palaikyti atviro mokslo veiklas“, – sako ministrė J. Šiugždinienė.
„Europos horizonto programa sudarys galimybę įgyti naujų žinių ir rasti naujų sprendimų įveikiant mums kylančius socialinius, ekologinius ir ekonominius iššūkius. Lietuva turi didelį inovacijų potencialą, ypač startuolių srityje, todėl tikiu, kad jūsų inovatorių, tyrėjų ir mokslininkų dalyvavimas programoje padės jiems įgyvendinti puikias idėjas. Kartu pasieksime, kad Europa taptų žalesnė, sveikesnė ir atsparesnė“, – sako Europos Sąjungos inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo komisarė Mariya Gabriel.
Europos horizontas yra bendra 2021–2027 m ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kuri turės didžiausią ligi šiol biudžetą – 95,5 mlrd. eurų. Europos horizonto programą sudaro trys dalys:
„Pažangus mokslas“, kuriam numatyta 24,8 mlrd. eurų, apima tyrėjų inicijuojamus mokslinius tyrimus, kurie bus finansuojami iš Europos mokslo tarybos priemonių lėšų (16,6 mlrd. eurų). Į šią dalį taip pat įeina tyrėjų stažuotės ir mainų projektai, finansuojami Marie Skłodowska-Curie priemonių lėšomis (6,8 mlrd. eurų). Tai investicija į pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrą.
„Pasaulinių uždavinių ir pramonės konkurencingumas“, kuriam skiriama 52,5 mlrd. eurų, siekiama finansuoti į visuomenei kylančius iššūkius nukreiptus mokslinius tyrimus, stiprinti technologinį bei pramoninį pajėgumą ir nustatyti Europos Sąjungai svarbias misijas sprendžiant visuomenei labiausiai rūpimas problemas. Ši dalis taip pat apima Jungtinio tyrimų centro veiklą (2,2 mlrd. eurų), kuris remia ES ir šalies sprendimus priimančius asmenis, turinčius nepriklausomų mokslinių įrodymų ir techninį palaikymą.
„Novatoriška Europa“, kuriai numatyta 13,5 mlrd. eurų, siekiama, kad Europa taptų inovacijas kuriančios rinkos lydere bendradarbiaujant su Europos inovacijų taryba (10 mlrd. eurų).
Įgyvendinant veiklą „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų stiprinimas“ (3,4 mlrd. eurų) per projektus ir per pagalbą reformoms numatoma parama, siekiant sumažinti atotrūkį tarp ES-13 naujųjų narių ir ES-15 senųjų narių. Ankstesne 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa sėkmingai pasinaudojo 566 dalyviai iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir verslo, pasirašytos 465 dotacijos sutartys, gauta 102,6 mln. eurų, iš kurių EK skirtas finansavimas – 87,26 mln. eurų.
Didinamas studijų finansavimas. Vyriausybės šiandien priimtame nutarime dėl studijų finansavimo nuspręsta 2021 m. priėmimui į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas aukštosiose mokyklose skirti 12,9 mln. eurų. Tai 2,4 mln. eurų daugiau, nei buvo faktiškai skirta 2020 m. Numatoma, kad valstybės finansavimą 2021 m. gaus apie 12,7 tūkst. pirmakursių.
2021 m. atsisakoma tuščių vietų planavimo – investuojama į kokybę, o ne skaičiaus didinimą, todėl padidintas valstybės finansavimas, tenkantis vienam studentui. Aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje yra labai didelis, net 55 proc. studentų studijuoja universitetuose, apie 25 proc. – kolegijose ir tik 20 proc. – profesinėse mokyklose. Abiturientų skaičius mažėja: 2021 m. mokyklas baigs 21 907 abiturientai, 2020 m. buvo 22 465 abiturientai. Remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, valstybės finansuojamos studijų vietos turi būti planuojamos, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius.
2021 m., kaip ir 2020 m., planuojama finansuoti studijas 3,8 tūkst. magistrantų, 477 doktorantams ir 200 stojančiųjų į pedagogikos profesines studijas. Visiems, įstojusiems į valstybės finansuojamas pedagogikos studijų vietas, numatoma skirti 300 eurų tikslinę stipendiją. Iš viso valstybės finansavimą šiemet numatoma skirti 346 rezidentūros studijų vietoms: 320 vietų – medicinos, 12 vietų – odontologijos, 14 vietų veterinarijos rezidentūrai. Kadangi medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma, medicinos krypties rezidentūros studijoms 2021 m., kaip ir kasmet, numatoma šiek tiek daugiau vietų, nei valstybės finansuojamas vientisąsias medicinos studijas baigia studentų. Šiemet jas turėtų baigti 313 valstybės finansavimą gaunančių absolventų, o medicinos rezidentūrai numatoma 320 vietų. Bendras papildomų lėšų poreikis 2022 m. – 12,8 mln. eurų: 10,5 mln. eurų – valstybės finansuojamoms studijoms, 2,3 mln. eurų – tikslinėms pedagoginių studijų stipendijoms.
COVID-19 tyrimams – beveik 3 mln. eurų. Moksliniams tyrimams, kurie padės spręsti COVID-19 pandemijos sukurtus iššūkius sveikatos bei švietimo ir ugdymo srityse, skiriama beveik 3 mln. eurų ES 2021–2027 m. laikotarpio lėšų, bus finansuojama 12 projektų. Lietuvos mokslo taryba paskelbė paraiškų trumpalaikių reikminių tyrimų, susijusių su COVID-19 sveikatos, socialinėje ir kitose srityse, konkurso rezultatus. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų siūlymus dėl tyrimų poreikių, finansuojama 12 geriausiai ekspertų įvertintų projektų.
Finansavimas skiriamas 5 sveikatos srities projektams. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdys COVID-19 persirgusių asmenų psichologinės sveikatos ir neuropsichologinių rodiklių stebėseną. Nacionalinis vėžio institutas parengs sveikatos priežiūros paslaugų pandemijų atveju teikimo modelį onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vilniaus universiteto mokslininkai analizuos virusų sklaidos kontrolės ir ekstremalių situacijų valdymo epidemijos sąlygomis sistemą vaistinėse. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų mokslininkai kurs greitos COVID-19 diagnostikos priemones, panaudojant genų redagavimo technologijas, ir COVID-19 valdymo pažangios terapijos metodais modelį.
Finansavimas skiriamas 7 švietimo ir ugdymo srities projektams. Vilniaus universitetas tirs mokymosi pasiekimus sąlygojančius ir riziką mažinančius mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksnius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai analizuos, kokie veiksniai įgalina mokyklos bendruomenę dalyvauti mokymuisi palankios aplinkos kūrime, siekiant mažinti socialinę atskirtį. VDU tyrėjai taip pat tirs mokinių patiriamus emocinius bei edukacinius sunkumus ir jų įveiką įtraukiojo ugdymo sąlygomis COVID-19 kontekste. Kauno technologijos universiteto mokslininkai ieškos naudingų dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų panaudojimo sprendimų švietimo kokybei gerinti reaguojant į COVID-19. Klaipėdos universiteto tyrėjai atliks dirbtinio intelekto naudojimo mokyklose ir mokymosi analitikos plėtojimo scenarijų, modernizuojant bendrąjį ugdymą, analizę. Vilniaus universiteto mokslininkų vykdomas tyrimas sieks identifikuoti matematinio samprotavimo ugdymo mokykloje prielaidas ir jį tobulinti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai gilinsis į įtraukiojo ugdymo ankstyvojoje vaikystėje problematiką ir vaikų elgesio valdymo modeliavimą. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus