Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) išplatino pareiškimą dėl 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo 80 metų sukakties iškilmingo paminėjimo. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija turi būti įvardinta valstybės teisės aktu. Pareiškime, adresuotame Seimo Pirmininkei, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui skelbiama, kad, sovietams okupavus Lietuvą, prieš 81 metus lapkričio 17 d. Berlyne, Kazio Škirpos bute, įvyko Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo K. Škirpa, E. Galvanauskas, R. Skipitis, A. Maceina, būsimi Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai J. Jankūnas, A. Valiukėnas, K. Brunius, iš viso – 27 asmenys.
Vienijosi ir užsienyje likę Lietuvos diplomatai. Jie sudarė Lietuvos tautinį komitetą. Komiteto pirmininku buvo išrinktas Ernestas Galvanauskas, pirmuoju pavaduotoju – Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis. Komiteto nariais tapo K. Škirpa, E. Turauskas. Viena vieta buvo palikta Amerikos lietuvių delegatui. Jų visų tikslas buvo Lietuvai išlikti kaip tautai, pasinaudojus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos konfliktu, atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. LAF nariai pasirašė steigiamąjį aktą, kuriuo ragino visas lietuvių aktyviąsias jėgas sutelkti kovai dėl Lietuvos išlaisvinimo iš komunistinio jungo. Visos LAF paslaptys buvo išlaikytos iki pat karo pradžios.
Prieš pat karą ir jam prasidėjus ėmė aiškėti, kad vokiečiai keičia savo politiką, kaip prieš tai buvo padariusi, okupuojant Lietuvą, Sovietų Sąjunga. Buvęs JAV pasiuntinys Kaune 1941 m. liepos viduryje pastebėjo, kad Lietuva priešinasi abiem: raudoniesiems ir naciams. Nors, prasidėjus karui, LAF pirmininkas, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės vadovas K. Škirpa Vokietijoje buvo izoliuotas, sukilimas įvyko.
1941 m. birželio 22–23 d. sukilimas apėmė visą Lietuvą. Kai į Lietuvą įžengė Vokietijos kariuomenė, sovietų armija sukilėlių buvo išstumta – Lietuva išvaduota nuo sovietinio okupanto. Birželio 23 d. per Kauno radiofoną visam pasauliui buvo ištransliuota deklaracija, paskelbusi Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, kad sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė (LLV). Lietuvos išvadavimo kovose žuvo per 2000 sukilėlių.
Sukilimas ir LLV paskelbimas, birželio 25 d. vokiečiams užėmus Kauną, buvo netikėtas ir labai nemalonus. 1941 m. rugpjūčio 13 d. vokiečių civilinės valdžios Lietuvoje generalinio komisaro A. T. von Rentelno įsakymu LLV buvo paleista. L. Prapuolenis kartu su 29 LAF, LLV nariais ir kitais žinomais Lietuvos žmonėmis pasirašė protestą-memorandumą, adresuotą A. Hitleriui. Į tai naciai reagavo žaibiškai – LAF būstinė buvo užimta, o
L. Prapuolenis ir kiti aktyvistai suimti ir atsidūrė Dachau bei kitose koncentracijos stovyklose.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvos visuomeninės patriotinės organizacijos kasmet mini 1941 m. birželio sukilimo metines. Pastaruoju metu LLKS organizavo tokius minėjimus kartu su baikeriais Kaune, Obeliuose ir Vilniuje prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje. Sukilėlių garbei buvo iškilmingai keliamos vėliavos, apdovanojami renginio dalyviai. LLKS kreipėsi į Seimo Pirmininkę, kad šis JUBILIEJUS 2021 m. birželio 23 d. būtų iškilmingai paminėtas Seime. Pribrendo laikas, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija būtų įvardinta ir valstybės teisės aktu. LLKS kreipėsi į Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkus, kad 1941 m. birželio sukilimo 80-mečio sukakties paminėjimas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Pareiškime sakoma, kad prie iškilmingo paminėjimo prisijungs ir Lietuvos Respublikos visuomeninės patriotinės organizacijos. Šaltinis: Pozicija.org