Gegužės 19 d. Seimo laikinosios Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės septintajame posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, diskutuota tema „Dalyvaujamasis biudžetas: iššūkiai ir geroji praktika“.
Ši tema sulaukė didelio susidomėjimo: diskutavo ir posėdžio klausėsi daugiau nei 70 dalyvių, įskaitant Seimo narius, savivaldybių merus, savivaldybių administracijų direktorius ar jų pavaduotojus, seniūnus, bendruomeninių organizacijų vadovus.
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė informavo, kad ministerija kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyriumi imasi lyderystės šioje srityje ir dalyvaus, įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto priemonę savivaldybių praktikoje. Posėdžio metu buvo pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės ir Alytaus miesto savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo patirtis.
Vilniaus miesto savivaldybės pirmuosius žingsnius, įgyvendinant dalyvaujamojo biudžeto priemonę, pristačiusi administracijos patarėja Daiva Mikulskienė sakė, kad savivaldybė kol kas išsikėlė kuklesnį tikslą – pasimokyti taikyti šią priemonę, išbandyti ją, vykdant bandomuosius projektus. Klaipėdos rajono savivaldybės patirtimi pasidalino mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė. Rajono gyventojai su šia priemone susipažino tik praėjusių metų spalio mėnesį, tačiau jie labai entuziastingai dalyvavo projektinių idėjų teikime. Jų aptarime ir atrankoje balsavo per 7 tūkst. gyventojų. Įvertinus 45 projektines paraiškas, nuspręsta įgyvendinti daugiau nei 25 projektus. Didelį gyventojų įsitraukimą lėmė intensyviai vykdyta informacijos apie dalyvaujamojo biudžeto priemonę sklaida.
„Alytus – bene pirmasis Lietuvos miestas, kurio gyventojai jau ketverius metus patys gali nuspręsti, ko reikia miestui. Kiekvienas gyventojas nuo 16 metų, deklaravęs savo gyvenamąją vietą mieste, gali teikti idėjas ir balsuoti“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė. Savivaldybė pažangią priemonę pradėjo įgyvendinti 2018 m., pasinaudojusi Suvalkų miesto savivaldybės (Lenkija) sukaupta gerąja patirtimi. Per ketverius metus pateiktas nemažas skaičius projektinių paraiškų, kurių bendra vertė viršijo 1 mln. eurų.
Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį, kad per kelerius metus pastebėta projektinių paraiškų mažėjimo tendencija, sumažėjo gyventojų entuziazmas. Tam įtakos galėjo turėti ilgesnis, nei gyventojai įsivaizdavo, projektų įgyvendinimo terminas, būtinybė rengti techninius projektus, kad būtų įgyvendintos didesnės apimties paraiškos, įvairūs kultūros paveldo ar kitokio pobūdžio apribojimai, finansinių išteklių, skirtų šiai priemonei iš savivaldybės biudžeto, ribotos apimtys.
Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas profesorius Ramūnas Navickas pasidžiaugė dalyvaujamojo biudžeto priemonės teigiamu poveikiu pilietiniam dalyvavimui, jų įsitraukimui į vietos reikalų tvarkymą. „Gyventojams įsitraukus į sprendimo priėmimo procesus, atsiranda daugiau skaidrumo, didėja gyventojų pasitikėjimas valdžia, gerėja savivaldybės reputacija“, – teigė R. Navickas. Atstovaudamas bendruomeninėms organizacijoms, jis dar pernai įteikė Vidaus reikalų ministerijai siūlymus, ką galima padaryti, kad vis daugiau savivaldybių susidomėtų šia pilietiškumą ir visuomenės aktyvumą didinančia priemone. Tai, kad dalyvaujamojo biudžeto priemonę įgyvendina 15 iš 60 savivaldybių, rodo, kad dar yra nemažai nepanaudotų galimybių. Taikyti šią priemonę labai paskatintų iš valstybės biudžeto skiriamas, nors ir nedidelės apimties, papildomas finansavimas.
Kęstutis Vilkauskas
Autorius yra Seimo narys, Laikinosios pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo grupės pirmininkas