Gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje pritarta trylikai iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, skirtais: pagerbti žymias asmenybes, paminėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Dėl Seimo paskelbtų 2022-ųjų atmintinų metų Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti.
Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius nusprendė paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Todėl 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų:
Ievos Simonaitytės metai. 2022 m. sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė.
Romo Kalantos metai. 2022-aisiais sukanka 50 metų nuo Laisvės kovotojo Romo Kalantos žūties. Dokumente pabrėžiama Romo Kalantos aukos prasmė Lietuvos išsilaisvinimui.
Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai. 2022-aisiais sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume.
Lietuvos krepšinio šimtmečio metai. 2022-aisiais bus minimas Lietuvos krepšinio 100-metis. Lietuvos krepšinio sostine vadinamame Kaune 1922 m. vyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos, o 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine. 2022 m. Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ Generalinė Asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir geriausi krepšinio žaidėjai iš 50-ies šalių krepšinio federacijų spręsti svarbių šios sporto šakos klausimų.
Gyvūnų gerovės metai. Kaip pažymima priimtame Seimo nutarime, pastaraisiais metais buvo atskleista ir paviešinta daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinta nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose.
Lietuvos universitetų metai. 1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.
Pranciškaus Skorinos metai. 2022-aisiais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. Pasiūlymo iniciatorius – Seimo narys doc. dr. Stasys Tumėnas pažymėjo, kad šios žinios laukė ne tik bibliotekininkai, spaustuvininkai ir leidėjai, bet ir akademinė Lietuvos istorikų, kalbininkų, literatūrologų bendruomenė. Jie dabar galės teikti pasiūlymus ministerijoms, kad idėjos deramai paminėti Pranciškaus Skorinos metus iki rudens būtų įtrauktos į minėjimo programą.
Jono Meko metai. 2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas. Kaip teigiama Seimo nutarime, J. Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, jo avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.
Lietuvos jaunimo metai. 2022-aisiais Lietuvos jaunimas minės dvi svarbias sukaktis: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-metį ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo 50-metį.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metai. 2022-aisiais „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., minės leidybos 50-metį. Seimo nutarime vertinama šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio svarba lietuvių tautai ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, bet jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.
Sūduvos metai. 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.
Savanorystės metai. Kaip pažymima priimtame Seimo nutarime, savanoriška veikla yra labai svarbi skatinant Lietuvos pilietinės visuomenės susitelkimą, pilietiškumo ugdymą ir stipresnės bei tvaresnės Lietuvos kūrimą.
Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metai. 2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. „Kazimiero Vasiliausko veikla darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, jo asmenybė liudija žmogaus dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai ir jos žmonėms“, − pažymima priimtame Seimo nutarime.