Kauno m. savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupės vadovei dr. Jūratei Elenai Norvaišienei
Prašome Jūsų įamžinti Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869-1946) atminimą menoralialine lenta Kaune B. Sruogos gatvėje ant namo Nr. 19:
„Šiame name 1939-1944 m. gyveno Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, Tilžės akto signataras Jonas Vanagaitis“.
Jonas Vanagaitis gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Pabudupiuose (Kakšių vls., Ragainės aps.) Baigęs mokyklą, 1900 m. J. Vanagaitis pradėjo mokytis raidžių rinkėjo profesijos Martyno Jankaus spaustuvėje Bitėnuose. Čia jis padėjo sudaryti lietuviškų knygų katalogą skirtą 1900 m. Paryžiaus pasaulinei parodai. Tais pačiais metais J. Vanagaitis buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę. Atlikęs tarnybą, kurį laiką dirbo lietuvių kalbos vertėju Brėmene.
Grįžęs į tėviškę, nuo 1903 m. gruodžio 19 d. J. Vanagaitis vadovavo Tilžėje veikusiai Mažosios Lietuvos tautinei draugijai „Birutė“ (iki draugijos uždarymo 1914 m.), dalyvavo daugelio lietuviškų organizacijų veikloje. Tilžėje įkūręs knygyną, rūpinosi spaudos platinimu ir Didžiojoje Lietuvoje. 1904–1905 m. Rusijos imperijoje kilus revoliuciniams neramumams, J. Vanagaitis iš Prūsijos slapta tiekė ginklus į Lietuvą ir Latviją.
1905 m. gruodžio 4–5 d. J. Vanagaitis kaip Prūsų Lietuvos atstovas dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Būtent J. Vanagaičio siūlymu šis visų kraštų lietuvių suvažiavimas pavadintas Seimu.
J. Vanagaitis aktyviai bendradarbiavo spaudoje, 1909–1913 m. Tilžėje (ir 1920 m. Klaipėdoje) leido ir redagavo laikraštį „Birutė“, platintą ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje, o taip pat išeivijoje JAV. 1910–1912 m. redagavo mėnesinį žurnalą „Allgemeine Litauische Rundschau“, 1913–1914 m. – satyros ir humoro laikraštį „Sūkurys“, rūpinosi knygų leidyba.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, J. Vanagaitis buvo vėl pašauktas į Vokietijos kariuomenę, už nuopelnus apdovanotas antro laipsnio Geležiniu kryžiumi.
1918 m. lapkričio 16 d. J. Vanagaitis tapo Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariu, to paties mėnesio 30 d. pasirašė Tilžės aktą. Po to, kai 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartimi nuo Vokietijos atskirtas Klaipėdos kraštas buvo perduotas administruoti Antantei, J. Vanagaitis 1922 m. lapkričio 3–4 d. Ambasadorių konferencijos posėdyje Paryžiuje palaikė Klaipėdos krašto freištatininkus, tačiau netrukus apsisprendė palaikyti krašto prisijungimą prie Lietuvos Respublikos. 1922 m. gruodžio 18 d. tapo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu. Tais pačiais metais tapo LŠS Klaipėdos XX rinktinės valdybos pirmininku, vėliau daugelį metų buvo jos sekretorius. 1923 m. sausio 19 d. pasirašė Šilutės seimo deklaraciją. 1923 m. sausio 27 d. paskirtas Klaipėdos krašto atstovu Lietuvoje. 1924–1927 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos narys. Apdovanotas Klaipėdos krašto išvadavimo medaliu, o 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1935 m. J. Vanagaitis įkūrė „Klaipėdos krašto atvadavimo dalyviams šelpti fondą.“ 1938 m. parengė straipsnių ir atsiminimų rinkinį apie Klaipėdos kraštą „Kovos keliais“ (antras leidimas 2012 m.).
1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, J. Vanagaitis su šeima persikėlė į Kauną, čia Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jam ir žmonai buvo paskirta valstybinė pensija.
Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. Vanagaičių šeimą pasitraukė į Vokietiją. Kaselio-Matenbergo karo pabėgėlių stovykloje J. Vanagaitis buvo išrinktas lietuvių stovyklos teismo pirmininku, šias pareigas ėjo iki mirties.
Jonas Vanagaitis mirė 1946 m. rugsėjo 9 d. Matenbergo pabėgėlių stovykloje, Kaselyje, Heseno žemėje. Iškilmingai palaidotas vietos kapinėse.
2009 m. rugsėjo 19 d. Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitytės-Vanagaitienės (1881–1946) palaikai, JAV gyvenusių vaikaičių Romo Šležo ir Marijos Kavaliauskaitės-Murphy rūpesčiu, buvo iškilmingai perlaidoti Bitėnų kapinėse prie Rambyno.
Kaunas, 2021-05-31 Nr. 210-31
Kun. Saulius Juozaitis
Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas
Sigitas Šamborskis
VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė vadovas
Dr. Raimundas Kaminskas
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas
LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės ŠAK šaulys