Mokslininko devyniasdešimtmečiui
(Pabaiga. Pradžia – Nr. 9)
Visų kitų apdovanojimų ir garbės vardų sąrašą, gal ir nepilną, pateikiu, remdamasis oficialiais duomenimis:
VU Geologijos-mineralogijos katedros profesorius (1994), Lietuvos geologų sąjungos garbės narys, Estijos geologų draugijos garbės narys, Švedijos geologų sąjungos narys, Maskvos gamtos tyrėjų draugijos narys.
Algimantas Grigelis yra aktyvus Tarptautinės geologijos mokslų istorijos komisijos narys. Jis buvo Pabaltijo stratigrafijos komisijos, nuo 1993 m. – Baltijos stratigrafijos asociacijos įkūrėjas ir pirmininkas, Lietuvos nacionalinio geologų komiteto įkūrėjas ir pirmininkas (1993–1994). Apdovanojimai: Karolio Bogdanovičiaus medalis (1973, Lenkija); Sąjunginės gamtos tyrėjų draugijos garbės diplomas (1988); Lietuvos Respublikos valstybinė mokslo premija (1996); vardinė Lietuvos mokslų akademijos akademiko Juozo Dalinkevičiaus premija (2001). 2019 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
Algimanto Grigelio – mokslininko-paleontologo, juros sistemos foraminiferų, stratigrafijos ir paleogeografijos problemų tyrėjo ir mokslinių darbų organizatoriaus biografija, norint ją aprėpti ir visapusiškai pateikti, būtų atskira mokslinio darbo tema. Vien jo darbų bibliografijos rodyklė, išleista 2011 m., sudaro 315 lapų. Gaila, kad ši knyga išleista vos 200 egz. tiražu.
Pirmasis šimtas bibliografijos lapų – įdomiausia lektūra, Algimanto Grigelio gyvenimo ir kūrybos atpasakojimas su mokslinių projektų iliustracijomis. Su šiuo darbų sąvadu, kartu su jų autoriumi, pabuvojome Sirijoje (1986–1990), Kanadoje (1990–1991), Švedijoje (1992–1999), kur Algimantas Grigelis, kaip juros sistemos foraminiferų žinovas, dalyvavo tarptautinio bendradarbiavimo renginiuose.
Atskira tema, užvaldžiusi mokslininko dėmesį, – Baltijos jūros geologija. Lietuvos, Latvijos ir Estijos geologinių žemėlapių patirtis buvo pratęsta, kuriant Baltijos akvatorijos geologinį žemėlapį. Naujos patirtys, pažintys, dalyvavimas Estijos–Švedijos ir Rusijos–Suomijos jūrinėse ekspedicijose. Tai ir nauja „jūreivystės patirtis“, kurią Algimanto vestibiuliarinis aparatas atlaikė labai sėkmingai. Kaip vieną svarbiausių darbų šioje Baltijos tyrimų kryptyje pats autorius nurodė Lietuvos–Švedijos 1996–1999 m. GEOBALT projektą, kuriame pirmą kartą buvo suderinti ir apibendrinti duomenys iš rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalių. Nuo 1963 m. jis tęsia akad. Vytauto Gudelio įkurto tarptautinio metraščio „Baltica“ leidybą, yra nepamainomas jo redaktorius.
Kas svarbiausia, kuo galėtų pasidžiaugti, žvelgdamas į nueitą geologo kelią? Kaip rašė pats, per savo mokslinio darbo dešimtmečius jis ištyrė visų Lietuvos ir gretimų regionų juros, kreidos ir paleogeno pjūvių mikrofauną ir stratigrafiją. Paleontologinius duomenis sukaupė, dalyvaudamas ekspedicijose Centrinėje Rusijoje, Ukrainoje, Kryme, Moldovoje, Kaukaze, Timano–Pečioros regione, subpoliariniame Urale, Taimyre, Sibiro šiaurėje. Aišku, ir Lietuvoje, kur turime garsiausiąją Papilės atodangą ir daugybę gręžinių.
Kaip paleontologas, jis gali pasidžiaugti ne tik savo naujai nustatytomis foraminiferų atmainomis. Remdamasis Šakių rajono Jotijos kaimo gręžinyje apatinio oksfordžio nuosėdų tyrimais, 1958 m. aprašė naują planktoninių foraminiferų rūšį – Globigerina oxfordiana, kuri buvo labiau paplitusi šiltų jūrų vandenyse. Jis pats šią rūšį aptiko Sirijos, Švedijos, Lenkijos, Kanados oksfordžio nuosėdose. Aprašė ir paskelbė penkias naujas foraminiferų gentis, išskyrė tris naujus taksonominius vienetus – pošeimes. Grigelio pavarde pavadinta fosilinių foraminiferų gentis Grigelis Michalevich (1981), keliolika rūšių: Astacolus grigelis Putrija (1982) ir kt. Beje, sugalvodami naujų fosilijų genčių ir rūšių vardus, autoriai, pritaikydami kolegų pavardes, kartais ir pajuokaudavo, pavyzdžiui, baisiausias iš dinozaurų turi Inostrancevija vardą, taip įamžinant akademiką Inostrancevą.
Sklaidydamas Algimanto Grigelio mokslinės biografijos lapus, pamatai tokią gausą veiklos pasiekimų, kad net sunku nusakyti, kas teikia didžiausią džiaugsmą pačiam mokslininkui. Turbūt pats darbas, veikla, kuria tuo metu buvo užsiėmęs, pabaigto darbo džiaugsmas ir įprotis prie jo daugiau nebegrįžti. Jam būdingu akcentuotu judesiu užversdavo įvykdyto projekto aplanką ir padėdavo jį į šalį.
Tačiau didieji ilgo gyvenimo projektai traukdavo sugrįžti ir buvo vainikuoti monografijomis: „Akademikas Vytautas Gudelis“ (2011), „Ignotas Domeika. Geologas, mineralogas, kalnų inžinierius“ (2017), „Akademikas Juozas Dalinkevičius“ (2014), „Profesorius Mykolas Kaveckis – inžinierius, mineralogas, geochemikas“ (2011). Šios knygos tapo paminklais iškilioms mūsų asmenybėms. Niekas kitas tų paminklų nebūtų sukūręs.
Šios monografijos ne tik patvirtino Algimanto Grigelio fenomenalų sugebėjimą suburti ir įkvėpti autorius, bet ir paliudijo apie jo, kaip dėmesingo literato, talentą. Tos knygos – tai ne vien pasakojimai apie išskirtines asmenybes ir jų nuveiktus darbus. Tai ir jų laikmečio, tos epochos pervartų atkūrimas. Tokio liudijimo autentika pasiekiama per gausą archyvinių duomenų, laiškų, amžininkų prisiminimų ir šių knygų herojų minčių. Tai ypač ryšku knygoje apie Ignotą Domeiką. Pačią didžiausią pervartą – 1831 m. sukilimą ir paliktą tėvynę – Ignas Domeika patyrė dar savo gyvenimo rytmetyje, tačiau ir per visą savo nepaprastai vertingais darbais prisodrintą gyvenimą Čilėje išliko romantizmo epochos žmogumi, ištikimu filomatų devizui „Mokslas, dorybė, tėvynė“. Šis kalnus nuvertusios veiklos žmogus iš tikrųjų ilgėjosi sielos ramybės, kurią rado tik gyvenimo pabaigoje, keleriems metams sugrįžęs į tėviškę, atsidavęs mintims apie gyvenimo prasmę ir sielos nemirtingumą.
Knygoje, skirtoje prof. J. Dalinkevičiui, lyg gražus detektyvas išsiskiria paties A. Grigelio pasakojimas apie Gardino gimnazistą Juozą, atostogavusį pas savo dėdę, Gervėčių bažnyčios kleboną, ir jo draugystę su pora metų vyresne Domeikų giminės anūke Janina Poplavska. Ši jaunystės mūza, įkvėpusi tobulėti dvasia ir pakilti iki žvaigždžių, po penkiasdešimties metų laiškais vėl sugrįžo į mūsų Profesoriaus gyvenimą.
Algimantas Grigelis yra ne tik reiklus lyderis, kuriam rūpi vien darbas ir rezultatai. Jo paties pasakyta: „Jei ką nors nuvyliau – prašau atleisti. Niekada nenorėjau nei patikti, nei įtikti. Tiesiog norėjau dirbti mokslo labui.“ Toks jo, direktoriaus ir darbų organizatoriaus, įvaizdis yra ir mano mintyse. Bet šis įvaizdis – dar tik pusė žmogaus. Kad tokia yra ir jo dvasia, įsitikinau per Vytauto Mačernio eiles, paties Algimanto primintas kažin kurio renginio proga:
Mes nežinome kam, bet gyventi,
Kurti ir juoktis pasauly – puiku;
Nes ir tai, ką mes esam iškentę,
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.
Šiuo ketureiliu ir tiktų užbaigti jubiliatui Algimantui Grigeliui skirtą straipsnį.
Gamtos m. dr. Vytautas Narbutas
Šaltiniai:
1. Lietuvos geologijos institutas, 1941–2001. Sudarė A. Grigelis. Vilnius, 2001.
2. Geologas esu tik vienas. Utenos gimnazija pokario verpetuose: 1949 metų laidos 50-ties metų sukakčiai. Utena, 2000.
3. Lietuvos geologai. Biografijų žinynas. Vilnius, 2009.
4. Algimantas Grigelis. Bibliografijos rodyklė. Vilnius, 2011.
5. Grigelis A. Mezozojus. Jura. Lietuvos geologija. Sudarė A. Grigelis ir V. Kadūnas, Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vilnius, 1994.
6. Akademikas Vytautas Gudelis. Sudarytojas ir moksl. redaktorius A. Grigelis. Vilnius, 2011.
7. Grigelis A. Pirmasis dešimtmetis Lietuvoje: siekiai ir darbai. Profesorius Mykolas Kaveckis – inžinierius, mineralogas, geochemikas. Sudarė A. Grigelis. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2012.
8. Grigelis A. Gervėčių linijos pėdsakas. Akademikas Juozas Dalinkevičius. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2014.
9. Ignotas Domeika. Geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. Sudarė A. Grigelis. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2017.
10. Grigelis A., Gelumbauskaitė L. Ž. Ignoto Domeikos protėviai ir ainiai. Ignotas Domeika. Geologas, mineralogas, kalnų inžinierius. Sudarė A. Grigelis. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2017.