„Dešimtkalbis gamtinės geografijos terminų žodynas“. Parengė Ieva Švarcaitė. Vilnius, VšĮ „Grunto valdymo technologijos“, 2019, 287 p.
Liko beveik nepastebėtas prieš porą metų išleistas Kelmės kraštietės, geografijos mokslų daktarės Ievos Švarcaitės parengtas „Dešimtkalbis gamtinės geografijos terminų žodynas“. Tačiau tai yra pirmasis tokio pobūdžio žodynas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jame pateikiami ir paaiškinti unifikuoti geografijos terminai lietuvių kalba su jų atitikmenimis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų, lenkų, latvių ir esperanto kalbomis.
Tai yra lyg geografijos vadovėlis Europos universitetų gamtos fakultetų dėstytojams ir studentams. Žodynas taip pat pasitarnaus Europos šalių mokslininkams, praktikams, vertėjams, gamtos ir kitų sričių specialistams. Žodyno terminams lietuvių kalba pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Žodyno parengimą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Jis išleistas, deja, nedideliu – vos 300 egz. – tiražu.
Lietuvoje tokio daugiakalbio aiškinamojo geografijos terminų žodyno, kuriame būtų apibrėžtos fizinės geografijos sąvokos, vartojamos mokslinių tyrimų rezultatų publikacijose ir praktiniame geografų darbe, studijuojant geografijos disciplinas, ilgai nebuvo. Tikėtina, kad šis žodynas bent minimaliai užpildys šią spragą ir tenkins šios srities specialistų reikmes. Čia pateikiamos svarbiausios ir dažniausiai vartojamos šios srities sąvokos – apie 1500 žodžių. Naudojimąsi žodynu labai palengvina terminų indeksai visomis kalbomis knygos pabaigoje. Pateiktas labai platus šaltinių sąrašas.
Sąvokos tarptautine esperanto kalba šalia kitų kalbų atsirado neatsitiktinai. Autorė nuo pat studijų laikų Vilniaus universitete, t. y. nuo 1959-ųjų, yra esperanto kalbos puoselėtoja. Ji dar 1959 m. dalyvavo pirmojoje Baltijos valstybių esperantininkų stovykloje Latvijoje. Ieva Švarcaitė esperanto kalbą visą laiką vartoja ir savo mokslinėje veikloje. Nuo 1992 m. ji yra Tarptautinės mokslų akademijos San Marine, kuri savo veikloje vartoja esperanto kalbą, narė.
Dr. Ieva Švarcaitė dalyvavo daugelyje pasaulinių esperantininkų kongresų įvairiose šalyse (Bulgarijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Italijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Izraelyje ir kt.) ir šių kongresų mokslinėse programose skaitė paskaitas įvairiomis geografijos mokslų temomis. 2005 m. 90-ajame pasauliniame esperantininkų kongrese, surengtame Vilniuje, ji taip pat skaitė mokslinį pranešimą. Dr. I. Švarcaitė yra daugelio mokslinių publikacijų, paskelbtų įvairiomis kalbomis, tarp jų ir esperanto kalba, autorė (per 120 pozicijų). Yra kelių tarptautinių geografų organizacijų ir mokslinių draugijų Lietuvoje ir užsienyje narė. 2006 m. Tarptautinė San Marino mokslų akademija 29-ojoje sesijoje, kuri vyko Slovakijoje, Ievai Švarcaitei suteikė gamtos mokslų daktaro tarptautinį titulą (Doctor scientiarum naturalium ).
I. Švarcaitė, šalia tiesioginės mokslinės veiklos, daug nuveikė, tyrinėdama ir garsindama savo gimtąjį Kelmės kraštą. Yra parašiusi ir išleidusi knygą „Mano gimtoji kalba: Vaiguvos šnekta“ (2013 m., 378 psl.), „Lietuvos valsčių“ serijoje parengė išsamią didelės apimties (2018 m., 1504 psl.) monografiją „Vaiguva“. 2016 m. išleido prisiminimų knygą „Gyvenimo tarpsniai“, kurioje visas skyrius „Esperanto kalbos puoselėtoja“ (44–58 psl.) skirtas jos esperantiškai veiklai. 2020 m. išėjo I. Švarcaitės knyga „Pietų Žemaitijos etnografinis paveldas: Kelmės, Raseinių rajonai“. Ji yra gavusi kelis Žemaitijos apdovanojimus. I. Švarcaitė taip pat yra Pasaulio katalikų mokslo akademijos narė, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė.
Povilas Jegorovas
Autorius yra Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas