748 – tiek svarbesnių projektų per pastaruosius trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais įgyvendino Lietuvos regionuose. „Svarus mokslininkų indėlis į šalies proveržį atsispindi ir ES matuojamuose regiono inovacijų sistemos vystymosi rodikliuose. Lietuva net devyniose pozicijose yra tarp lyderiaujančių“, – tvirtina VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys, savo įžvalgomis pasidalinęs pirmajame, nuotoliniu būdu rengtame „Regionų ateities forume“.
Raktas į konkurencingumą – inovacijos
Inovacijos yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių konkurencingumą. Kad šiuolaikinė ekonomika galėtų sparčiai vystytis, naujovių paieška – būtina. Būtent todėl VDU Žemės ūkio akademija inicijavo renginį, skirtą regionų verslo ir viešojo sektoriaus atstovams, kviesdama dar glaudesniam bendradarbiavimui, nes be mokslinių įžvalgų ir kuriamų inovacijų regionų pažanga taip pat neįmanoma. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, plėtojant inovacinę veiklą, išsprendžiama daugelis konkurencingumo didinimo problemų, garantuojamas įvairių visuomenės grandžių modernizavimas.
Visų Europos Sąjungos valstybių (regionų) ir kitų regionų Europos inovacijų plėtros rezultatų suvestinėje, kurią pateikė E. Samys, Lietuva ne vienu aspektu per pastaruosius aštuonerius metus pagerino savo pozicijas. Pozityvų poveikį inovacijų plėtros rodiklio reikšmei Lietuvoje turėjo aukštojo mokslo diplomą turinčių asmenų dalis, mokslinių publikacijų cituojamumo, smulkiojo ir vidutinio verslo inovacijos, bendradarbiaujant su kitais, naujų inovacijų skaičius bei kiti pokyčiai.
Nustatyta, kad vienas esminių rodiklių, naudotinų Europos Sąjungos inovatyvumo lygiui apskaičiuoti, – suminis inovacijų indeksas, kuris skaičiuojamas vertinant 27 inovacijų rodiklius. Europos Komisijos kasmet pateikiami indekso duomenys leidžia suvienodinti šalis ir atlikti šalių lyginamąją analizę. „Visada įspūdinga, kai mokslininkų atradimai gali pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Taip pat džiugu, kad į šiuos procesus įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių, pasirenkančių studijas VDU Žemės ūkio akademijoje ir vėliau tęsiančių karjerą kuriant tai, kas bus svarbu ateities visuomenei“, – tikina „Regionų ateities forumo“ globėjas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Sukurtas žemėlapis
Vienas iš didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusio renginio tikslų buvo tai, kad šalies mokslininkai ir ekspertai, savo mokslinį ir studijų potencialą skiriantys regionų plėtrai bei pažangai kurti, visuomenei pristatytų aukštų įvertinimų tarptautiniuose reitinguose sulaukusius naujausius mokslinių tyrimų rezultatus. Forumo metu papasakota ir apie virtualioje erdvėje sukurtą VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų veiklos regionams poveikio žemėlapį. Jame atspindėta, kiek projektų per pastaruosius trejus metus minėtos mokslo įstaigos atstovai įgyvendino kartu su partneriais. „Kai regiono pažanga suinteresuotiems dalyviams nereikia vienam kito, jie nesuvokia jungtinio veiksmo naudos, prarandamos naujos galimybės, konkuruojama dėl sprendimų galios ir išteklių, ypač finansinių. Nors suinteresuotieji gali veikti pavieniui, tačiau sąveikaudami su kitais, jie suformuoja veiksmingesnį ir konkurencingesnį organizacinį mechanizmą. Šis priklausomybės ir nepriklausomybės derinys įgalina tinklines organizacijos formas kurti ir dalintis žiniomis, kurios sukuria nuolatines inovacijas“, – apie mokslo ir regionų bendradarbiavimo naudą kalba VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Anot profesorės, mokslininkų atliekami tyrimai neretai kyla iš būtinybės parodyti regionams naujas galimybes kuriant ir gaminant tokius produktus, kurie visuomenei yra aktualiausi ir turės dideles perspektyvas artimiausiu metu.