Prof. Vilija Targamadzė apie planą „Naujos kartos Lietuva“. Po šio plano pristatymo Seimo Švietimo ir mokslo komitete dar labiau išryškėjo jau anksčiau kritikuotos problemiškos tendencijos. „Matyti, kad valdžia rengiasi liūto dalį švietimui skirtų plano lėšų „mesti“ vadinamosioms Tūkstantmečio gimnazijoms, kurių koncepcija jau yra sulaukusi ekspertų kritikos dėl miglotumo ir užprogramuoto elitizmo“, – įspėja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė profesorė Vilija Targamadzė. Šioms gimnazijoms puoselėti numatoma mesti 210 mln. eurų, jų bus steigiama 150. Kitoms, ne elitinėms mokykloms, panašu, liktų tik trupiniai. „Nusitaikyta dosniai investuoti į naujų sistemų ir struktūrinių padalinių kūrimą, net nesivarginant pagrįsti tokį apsisprendimą. Tai grėsminga tendencija, ypač matant chroniškas problemas ikimokyklinio ugdymo, pedagogų rengimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų srityse“, – pažymi parlamentarė.
Planas „Naujos kartos Lietuva“ pristatomas kaip ilgalaikė programa, kuriai įgyvendinti prireiks 2,25 mlrd. eurų. Švietimui numatoma skirti 14 proc. lėšų. „Itin reikšmingoms reformoms“ švietimo ir mokslo srityse, ministerijos teigimu, numatyta skirti iki 489 mln. eurų. Nacionalinį integruotą planą „Naujos kartos Lietuva“ valdžia turėjo parengti iki balandžio 30 d., finansavimas truktų iki 2026 m. rudens. Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms. Ekspertai įspėja, kad geriausiuosius sutelkus elitinėse mokyklose, socialinė atskirtis tik gilės. „Neaišku, kaip steigs tas mokyklas. Kitos mokyklos gali netekti potencialo, jei geriausius pedagogus, mokinius ir išteklius tarsi nusiurbs tos „tūkstantmečio gimnazijos“, – apibendrina profesorė V. Targamadzė.
Tiesioginius merų rinkimus įtvirtinti Konstitucijoje. Seimo nario Eugenijaus Sabučio iniciatyva Seimo socialdemokratai teikia Konstitucijos pakeitimo įstatymą, kuriuo būtų įteisinami tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai. Konstituciniam Teismui paskelbus nutarimą, kad savivaldybių merų rinkimų ir įgaliojimų teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, socialdemokratai buvo pirmieji, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad siūlys Konstitucijos pataisas tiesioginius merų rinkimus įtvirtinti pagrindiniame ir svarbiausiame Lietuvos įstatyme.
„Šiuo Konstitucijos pakeitimo projektu sieksime plataus sutarimo tarp visų politinių grupių. Puikiai suprantame, kad, norint priimti pataisas, leisiančias keisti Konstituciją, reikia daugumos Seimo frakcijų pritarimo, todėl kviesime visus pasirašyti ir palaikyti įstatymo projektą. Visi supranta, kad tiesioginis merų rinkimo būdas pasiteisino, tam pritaria dauguma gyventojų. Negalime grįžti į tuos laikus, kai merų rinkimai buvo partijų susitarimo ir, dažniausiai, vidinių intrigų reikalas, kai per savivaldybių tarybų kadencijas merai keisdavosi po kelis kartus“, – teigė E. Sabutis. Įstatymo projektu siūloma papildyti Konstitucijos 119 straipsnį 3 dalimi, kuria būtų nustatyta, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, kartu siūloma pakeisti Konstitucijos 67, 122, 124, 141 ir 143 straipsnius, susijusius su savivaldybės mero instituto įvedimu.
Valstybės kontrolės metinė ataskaita. Kodėl šis dokumentas nesulaukė didesnio valdžios ir valdančiųjų dėmesio, svarsto Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė: „Sudėtos vienoje vietoje valstybės audito metinės išvados skamba itin nemaloniai valdžios ausiai. Tai ne tas dokumentas, kurį Vyriausybė ir valdantieji norėtų cituoti garsiai. Pasibaigus pandemijos sukeltam ekonomikos nuosmukiui, rezervus reikės atkurti esant dar sunkesnei situacijai.“
„Valstybės skola nemažėja, rezervuose lėšų sukaupta mažiau nei planuota, o pasiteisinimai – „pandemija užsitęsė“, – konstatuoja R. Budbergytė. Audituotuose projektuose aptikta 8,2 mln. eurų netinkamų finansuoti išlaidų, o bendras klaidų lygis ataskaitiniu laikotarpiu viršijo toleruotiną 2 proc. ribą. Net 75 proc. naudojamo ilgalaikio turto vertintose gydymo įstaigose yra visiškai nudėvėta. Neaišku, kuo remiantis skaičiuojamos paslaugų kainos. Mokamų medicininių paslaugų sąrašai nekeisti daugiau kaip 10 metų. Nerimą kelią ir patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto situacija. Daugybė turto objektų – apleisti, naudojami ne pagal funkciją, stovi sunykę. Valstybės turtu naudojasi savivaldybių funkcijų nevykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys.
Aktualumo nepraranda ir padėties švietimo sektoriuje kritika. Mokinių ir ugdymo įstaigų skaičius mažėja, tačiau mokinių pasiekimų atotrūkis nemažėja. Mokyklos neturi šiuolaikinių ugdymo priemonių. Mokytojų atlygio tvarka vis dar neskaidri. COVID-19 pandemija dramatiškai pablogino žmonių su negalia padėtį. O turintys reikalų su antstoliais ir toliau jiems priversti mokėti pasakiškus pinigus už nedidelių skolų išieškojimo išlaidas. Nedidinant tempo, daugiabučių modernizacija būtų baigta po 100 metų! O 86,8 proc. teritorijų, kuriose nustatyta tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis, nesutvarkyta!“ – tragiškus faktus cituoja R. Budbergytė.
Seimo lankytojų centras jau dirba. Nuo gegužės 3 d. pavieniai lankytojai kviečiami užsukti ir apžiūrėti centre veikiančias parodas. Pristatoma nauja ekspozicija „Tos žiemos prisilietimas“, skirta atkurtos Lietuvos nepriklausomybės gynimo 30-mečiui. Lankytojai taip pat galės apžiūrėti parodas ir ekspozicijas, kurios prieš karantiną buvo sulaukusios didelio susidomėjimo: Seimo 100-mečio proga sukurta atvirukų paroda ir plakatų paroda „Lietuvos kariuomenė“, ekspozicija „Kelias į laisvę“ ir paroda „Valstybės tęstinumas: Nepriklausomybės kodas Kovo 11-osios Akte“, pasakojanti Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo istoriją ir liudijanti Lietuvos valstybės tęstinumą, instaliacija „Tautiška giesmė“.
Lankytojai kviečiami nusifotografuoti ir atminimui turėti nuotrauką pasirinktame istoriniame fone su Steigiamojo Seimo simbolika, kurio 101-ąsias metines minėsime gegužės 15 dieną. Apsilankyti Seimo lankytojų centre, įsikūrusiame Gedimino pr. 60, galima pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val. Įėjimas – laisvas. Lankytojų prašome atvykus nuolat dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atsižvelgti į centro darbuotojų prašymus. Nuo gegužės 7 d. Seimo lankytojų centras penktadieniais 12 val. pavienius lankytojus (ne daugiau kaip 10 asmenų) kviečia į ekskursijas Seimo Didžiajame kieme. Registracija vyksta el. p. lankytojai@lrs.lt, tel. (8 5) 239 6600, baigiama, kai susiburia 10 žmonių. Pirmadieniais–ketvirtadieniais Seimo rūmų Didysis kiemas, kuriame įrengta lauko paroda „Prisiekę nesitraukti: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“, visuomenei atviras nuo 17 iki 21 val., penktadieniais – nuo 16 iki 21 val., šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 8 iki 21 val.