Pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas – valstybės išlikimo garantas. Seime įvykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje aptartos pilietinio ir patriotinio ugdymo problemos Lietuvoje. „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 str. 1 d. įpareigoja, kad kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę. Piliečiai turi pareigą ginti savo kraštą, jo sienas lygiai taip pat, kaip ir mokėti mokesčius. Todėl pagrindines žinias reikia įgyti dar mokyklose. Privalome suprasti, kad pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas – mūsų išlikimo kodas“, – teigė prof. Valdas Rakutis.
Iš konferencijoje pateiktų tyrimų rezultatų akivaizdu, kad bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose labai trūksta efektyvios pilietinio ir patriotinio ugdymo sistemos. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Lauryno Kasčiūno, pilietinių pagrindų programa šiuo metu privalomai dėstoma 9–11 klasių mokiniams. Šalia šių programų yra Krašto apsaugos ministerijos sukurta ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlyta Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kurią galima pasirinkti. Deja, iš daugiau negu 1 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų, tik 38 mokyklose šiuo metu galima pasirinkti šią programą.
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Pilietinio ugdymo skyriaus vadovas Karolis Zikaras teigė, kad „Lietuvos kariuomenės atliktų tyrimų pateiktais duomenimis, į privalomąją pradinę tarnybą pašaukti jaunuoliai atvyksta, neturintys suformuotų pilietinių nuostatų, kurios įgalintų karius būti pasiryžusius ginti savo valstybę nuo agresijos. Esminius dalykus formuojame tarnybos metu, tačiau pilietinės nuostatos turėtų būti ugdomos ankstesniame mokykliniame amžiuje“.
Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas kvietė įtraukti jaunus asmenis ir jų organizacijas į kūrybinį procesą. Anot jo, nieko apie jaunimą – be paties jaunimo. Svarbu, kad programos būtų kuriamos, atsižvelgiant į tuos asmenis, kuriems tai aktualu ir bus pritaikyta jiems. Konferencijoje iškeltas pasiūlymas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete organizuoti klausymus ir kviesti atsakingų institucijų atstovus bei parengti siūlymus, kaip būtų galima pagerinti pilietinio ir patriotinio ugdymo efektyvumą Lietuvoje.
Pašalinti paminklą Petrui Cvirkai. Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad Petro Cvirkos paminklas buvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir saugomas ne šiuolaikinių paveldosaugos aprašų ar autoritetingų ekspertų, o 1973 m. išleistos knygutės „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas“ pagrindu. Todėl kultūros ministro Simono Kairio sprendimas kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir siekti pašalinti paminklą iš saugomų paminklo sąrašo – sveikintinas.
„Džiaugiuosi, kad greitu metu Vilniuje nebeliks vietos stalininio kirpimo Sovietų Sąjungos propaguotojui. Dar kartą primenu, už ką Vilniaus centre šis paminklas P. Cvirkai pastatytas ir ką jis iš tiesų pasakoja: 1940 m. rugsėjį, SSSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, paties Josifo Stalino P. Cvirka prašė priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą – taip nutiesdamas kelią penkiasdešimt metų trukusiai sovietų okupacijai. 1945 m. P. Cvirka tapo sovietų Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir ėmė taikyti Maskvoje nukaltas ir gulaguose išbandytas rašytojų kūrybos bei saviraiškos pavergimo taisykles. Vilniuje stovintis P. Cvirkos paminklas vis dar rodo, kad mūsų inteligentijos naikinimo ir prievartos mašina, kurios gilus randas sąmonėje žeidžia mus, išgyvenusius, sustiprėjusius ir galinčius nusikratyti prievartos ženklų, vis dar bando nugalėti ir apsimesti sava. Manau, kad apskritai turime daugiau kalbėti apie totalitarinių režimų nusikaltimus. Tai ypač aktualu minint 80 metų nuo 1941 metų birželio įvykius“, – sako P. Kuzmickienė.
Dėl straipsnio „Biržiečio žodyje“. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą dėl birželio 1 d. straipsnio „Nemunėlio Radviliškio apylinkės metraštis“ rajono laikraštyje „Biržiečio žodis“. Pasak parlamentarės, straipsnyje skleidžiama melaginga informacija apie svarbiausius to meto Lietuvos laisvės kovotojus – partizanus, bažnyčios tarnautojus. „Pamačius šį straipsnį, norėjosi tikėti, kad tai nėra tikra. Straipsnyje ne tik garbinama sovietinė kultūra, žeminami intelektualai, skleidžiama melaginga informacija apie svarbiausius to meto mūsų laisvės kovotojus – partizanus, bažnyčios tarnautojus. Pirmasis Nemunėlio Radviliškio dvasininkas klebonas Titas Vinkšnelis, buvęs ištremtas sovietų ir kentėjęs lageriuose, straipsnyje pristatomas kaip šaltakraujis žmogžudys. Šie žmonės buvo mūsų laisvės nešėjai, tad dalintis tokiu šmeižtu turėtų būti neatleistina. Būtent tokiais metodais veikianti sovietų valdžia siekė paneigti mūsų istoriją ir mūsų didvyrius. Dėl šios priežasties kreipiausi į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Kultūros komitetą ir Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisiją išaiškinimo, ar šis straipsnis nepaneigia mūsų šalies istorinės atminties, nežemina laisvės kovotojų vardo ir ar gali būti publikuojamas“, – teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Seimas priėmė rezoliuciją dėl žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes asfaltavimo. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pabrėžė, kad Lietuvai nedelsiant reikalinga atskira žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes (kaimus) asfaltavimo programa. Priimtu dokumentu Vyriausybės prašoma valstybės biudžete numatyti lėšas ir nuo 2022 m. pradėti vykdyti žvyrkelių per gyvenamąsias vietoves asfaltavimo programą. Tikimasi, kad Vyriausybė šią programą sėkmingai užbaigs 2025 m.
Rezoliucijoje pažymima, kad valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga Lietuvos Respublikoje yra 5 tūkst. 777 km, iš kurių 209,487 km – per Lietuvos gyvenvietes, o vietinės reikšmės kelių savivaldybėse, taip pat ir per gyvenvietes, dar liko daugiau kaip 40 tūkst. km.