Jis – senas medis, bet nemiręs,
Viršūnėj skleis gležnus lapus.
Ieškos vilties dangaus žydrynėj,
Kad dar žaliuos ir gyvas bus.
O sausos šakos tegul lūžta,
Maža iš jų dabar nauda.
Jeigu ir krautų paukštis gūžtą,
Tai tik ant tos, kuri tvirta.
Dar šaknys gyvos ir kamienu
Žemės galia viršūnėn kils,
Mažais šaltiniais pasiskirsčius,
Lapus pagirdys ir sušils.
* * *
Svarbiausia – šaknys ir kamienas.
Tautų likimuose tas pats.
Tvirtiems išlikti kelias vienas –
Šaknų savųjų neprarast.
Išlikti žemėj, savo žemėj,
Su savo papročiais, kalba.
Jos neapleist, jei usnys želia,
Jei gviešias svetima ranka.
Leonas Milčius
Autorius yra technikos mokslų daktaras, Kovo 11-osios Akto signataras