Daugiau nei metus pasaulis gyvena pandemijos sąlygomis. Ar sugrįšime į tokią kasdienybę, kokioje gyvenome iki jos, ar tai jau – negrįžtamas procesas?
Universitetai neteko apibrėžtų sienų
Prieš pandemiją, norint pasikviesti pasaulinio lygio lektorių iš kito žemyno skaityti paskaitą, reikėjo pereiti „kančios kelius“, tiek surandant kontaktą, tiek derinant datą, planuojant jo atvykimą. Dabar, kai renginiai ir mokymo procesas vyksta nuotoliniu būdu, viskas tampa labai paprasta, reikia tik interneto.
„Šiandien labai lengva pasikviesti kolegą iš Australijos į paskaitą. Seniau mes ilgai derindavome, planuodavome galimybes atvykti, nes atrodė, kad tik ta gyvoji bendravimo, susitikimo forma yra pagrindinė. Dabar mes turime daugybę naujų sprendimų, kuriuos radome ir toliau labai aktyviai naudosime“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) strateginės partnerystės prorektorė doc. dr. Asta Radzevičienė. Ji pažymėjo, kad kiekviena organizacija turi išmokti pamokas, kurias pandemijos metu gavo kiekvieną dieną. Žmogiškieji ištekliai atsivėrė visai nauja prasme, labiausiai dėl to, kad pandemijos metu visi atstumai nepastebimai sumažėjo.
„Pereiti prie nuotolinio darbo ar mokymosi, įvaldyti naują bendravimo formą nėra taip sunku, kaip sukurti naują santykį, pasitikėjimą, naują savarankiškumo būdą. Čia yra tikrasis išbandymas. Manau, kad ateityje bus labai svarbu gebėti naudotis visais atvirais ištekliais, kuriuos iš naujo atradome pandemijos metu. Ir tie ištekliai nėra tik knygos ar atvirai prieinama informacija. Ištekliai yra žmonės“, – sakė ji.
Ar mokymosi įstaigoms būtina fizinė vieta?
Pandemija parodė, kad universitetai gali persikelti į virtualią aplinką. Tad ar mums dar bus reikalinga fizinė mokymosi įstaigos vieta? Gal patogiau ir paprasčiau bendrauti nuotoliniu būdu? Universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė atkreipė dėmesį, kad, nors dėstytojams ši dabartinė situacija gana palanki – ryte paskaitas gali skaityti Portugalijoje esantiems studentams, per pietus – savo studentams, o vakare jau gali dalyvauti susitikime kitoje šalyje, universitetas reikalingas ne vien per kompiuterio ekraną. „Gyvas ryšys tarp mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento yra būtinas. Vaizdas per kamerą negali atstoti to, ką, pavyzdžiui, studentas gali gauti, dirbdamas laboratorijoje, šalia didelę patirtį sukaupusio mokslininko. Vien buvimas šalia, gyvas bendravimas duoda labai daug, augina tave kaip asmenybę, kaip žmogų, būsimą profesionalą. To kol kas negalima patirti nuotoliniu būdu“, – mintimis dalijosi A. Tamulevičiūtė-Šekštelienė. Nors pandemija leido ištrinti universiteto ribas, pats universitetas, kaip fizinė erdvė, visada bus reikalingas.
Kaip pandemijos metu jaučiasi studentai?
VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto studentė Greta Markūnaitė sakė, kad pandemija tiek studentus, tiek dėstytojus išmokė greitai prisitaikyti prie bet kokių sąlygų, leido jiems glaudžiau ir artimiau bendrauti, bendradarbiauti: „Išties stebina, kad mokymasis nuotoliniu būdu, nors ir atėmė galimybę susitikti gyvai, tam tikra prasme sukūrė glaudesnį ryšį. Stebint dėstytojus, vedančius paskaitas iš savo namų, atsivėrė galimybė pamatyti jų kasdienybę, pažinti juos kaip paprastus žmones, sukūrė artimesnį ir šiltesnį ryšį.“ G. Markūnaitė pripažino, kad studentai yra pasiskirstę į dvi dalis: vieniems artimesnis nuotolinis mokymasis, o kiti nori gyvo kontakto. „Galbūt, ateityje būtų galimybė išlaikyti mišrų mokymosi būdą“, – svarsto studentė.
Pandemijos pasekmės ir galimybės – kokios jos?
Kalbėdamas apie popandemines studijų pokyčių galimybes, VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas rimtai svarstė apie magistrantūros studijų organizavimą mišriu būdu: „Labai realu, kad teorinės paskaitos visiems magistrantūros studentams galėtų vykti nuotoliniu būdu, o praktika ir laboratoriniai darbai – universitete. Tai palengvintų dirbančių studentų kasdienybę, sutaupytų jiems laiką, reikalingą atvykti į paskaitas.“ R. Kliukas įžvelgė mišraus mokymo privalumus ir dėstytojams – į užsienį dėstymo vizitui išvykęs dėstytojas galėtų nuotoliniu būdu skaityti paskaitas ir savo studentams Lietuvoje. Vis tik studijų prorektorius taip pat įsitikinęs, kad universitetas, kaip fizinė, gyva bendravimo erdvė, ateityje tikrai išliks.
Parengė Agnė Augustinaitė, VGTU Komunikacijos projektų vadovė