Siūloma konsoliduoti mokslo vadybą. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui dėl Mokslo agentūros koncepcijos. Ministerija inicijuoja mokslo vadybos funkcijų skirtingose agentūrose peržiūrą ir konsolidavimą. Siūloma pertvarkyti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA), dalį jos funkcijų, kurios skirtos inovacijų skatinimui, perkeliant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuriamą Inovacijų agentūrą, o mokslo tarptautiškumo ir bendradarbiavimo su verslu skatinimo veiklas sustiprinant ir konsoliduojant Mokslo agentūroje.
Šiuo metu Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal aukštos pridėtinės vertės ekonomiką apibūdinančius rodiklius. Pavyzdžiui, pagal verslo sektoriuje išleidžiamas lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, kurios siekia 20,9 proc. ES vidurkio, užimame 24 vietą ES, pagal tyrėjų verslo sektoriuje dalį (45,1 proc.) – 20 vietą, pagal darbo vietas, susijusias su žinių reikalaujančia veikla (58,8 proc.), – 23 vietą, pagal vidutinių ir aukštųjų technologijų produktų eksportą (48,2 proc.) – 24 vietą, pagal žinių reikalaujančių paslaugų eksportą (4,3 proc.) – 27 vietą ES.
Lietuvos iššūkius tarptautinėje mokslo rinkoje iliustruoja ir užimama 25 vieta tarp ES valstybių pagal Europos mokslo ir inovacijų programoje „Horizontas 2020” pateiktų paraiškų skaičių ir 26 vieta pagal iš šios programos gautas lėšas. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų finansavimo sistema vis dar pernelyg orientuota į kiekybę, o ne kokybę – studentų skaičių, o ne mokslu grįstas studijas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatus. Mokslo ir studijų institucijų gaunamo bazinio finansavimo už mokslo ir studijų veiklas santykis lygus 34:66.
Dvigubai mažiau nei ES šalyse asmenų renkasi doktorantūros studijas. Tyrėjo karjera nėra patraukli dėl riboto ir netvaraus MTEP finansavimo – valstybės biudžeto išlaidos MTEP Lietuvoje dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio.
Situacijai keisti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo sisteminius sprendimus, tarp kurių – mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo ir finansavimo modelio keitimas, antreprenerystės kompetencijų ugdymo mokslo ir studijų institucijose plėtra, kompleksinė pagalba atžalinių įmonių gimimui, platesnis studentų įtraukimas į tyrėjų karjerą, doktorantų ruošimo apimčių didinimas ir industrinės doktorantūros diegimas, mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklo ministerijose sukūrimas.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonėmis skatinama aukštųjų mokyklų integracija į tarptautinius tinklus, inicijuojama plačios apimties „Europos horizonto“ akceleravimo programa, kuriamos naujo tipo misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos. „Šiems sprendimams įgyvendinti reikalingi institucinės sąrangos pokyčiai, kuriuos inicijuojame kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Suprantame, kad šiuo metu per mažai dėmesio skiriame mokslo tarptautiškumo skatinimui, o ir vykdomos veiklos yra išskaidytos. Todėl siūloma pertvarkyti MITA – dalį jos funkcijų, kurios skirtos inovacijų skatinimui perkeliant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuriamą Inovacijų agentūrą, o mokslo tarptautiškumo ir bendradarbiavimo su verslu skatinimo veiklas sustiprinant ir konsoliduojant Mokslo agentūroje”, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Mokslo agentūros misija – skatinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą ir teikti analitinę informaciją tvariems mokslo ir studijų politikos sprendimams. Jai įgyvendinti formuojami uždaviniai: skatinti mokslo ir verslo dalyvavimą Europos ir tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose bei organizacijose ir mokslo bendradarbiavimą su verslu, ugdyti mokslo ir inovacijų kompetencijas viešajame sektoriuje, plėtoti mokslo ir studijų analitiką. „Mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir analitinė bazė leis stiprinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą ir priimti analitikos duomenimis grįstus sprendimus dėl būtinų sisteminių pokyčių“, – sako G. Jakštas.
Didinamas valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičius. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiemet skirti medicinos rezidentūrai 365 valstybės finansuojamas vietas – 45-iomis daugiau, nei buvo numatyta anksčiau. Papildomos 45 rezidentūros vietos skiriamos prioritetinėms specializacijoms, kurių specialistų trūksta: šeimos medicinai, skubiajai medicinai, vidaus ligoms, vaikų ligoms, psichiatrijai, vaikų ir paauglių psichiatrijai, geriatrijai ir akušerijai bei ginekologijai.
Medicinos rezidentūros vietų skaičius didinamas įvertinant specialistų poreikio prognozes ir per pandemiją išaugusį gydytojų poreikį. Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, iki 2028 m. Lietuvoje gali trūkti kelių šimtų įvairios kvalifikacijos gydytojų, o suinteresuotų institucijų pateikti duomenys rodo išaugusį specialistų gydytojų poreikį pandemijos kontekste.
Kadangi medicinos gydytojams rezidentūra yra privaloma, medicinos krypties rezidentūros studijoms 2021 m., kaip ir kasmet, numatoma šiek tiek daugiau vietų, nei valstybės finansuojamas vientisąsias medicinos studijas baigia studentų. Šiemet jas turėtų baigti 313 valstybės finansavimą gaunančių absolventų. Valstybės finansavimą rezidentūrai gali gauti vientisąsias medicinos studijas baigusieji tiek valstybės finansuojamose, tiek valstybės nefinansuojamose studijų vietose.
Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus