„Planuojame, kad šis naujasis fakulteto padalinys taps vienu iš vadovaujančių Baltijos jūros regione. 
Čia pagal naujausius standartus bus apdorojami nuotolinių stebėjimų duomenys, kuriuos rinksime pilotuojamais ir bepiločiais orlaiviais bei mažaisiais palydovais“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras.
Bepiločiai orlaiviai ir nanopalydovai keičia nuotolinio stebėjimo galimybes
Nuotolinis stebėjimas – tai informacijos rinkimas ir apdorojimas, neturint fizinio kontakto su konkrečiu objektu. Plėtojant nuotolinio stebėjimo technologijas – fotokameras, aktyvius jutiklius bei pilotuojamus ir bepiločius orlaivius, nanopalydovus, nuolat didėja mokslinių tyrimų pritaikymo darbų poreikis. „Bepiločių orlaivių era prasidėjo prieš dešimtį metų, o 2018 m. pasiekė staigų augimo šuolį. Prognozuojama, kad ši rinka nuolat augs ir iki 2027 m. pasieks 56,18 mlrd. dolerių vertę. Tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu jau trūksta specialistų, gebančių atlikti tarpdisciplininius darbus, apimančius vaizdus ir jų apdorojimą, dirbtinio intelekto taikymą, specifinių, tokių kaip miestų skenavimui pritaikytų, orlaivių ir palydovų projektavimą ir sistemų kūrimą“, – sako J. Nugaras.
Nuotolinis stebėjimas naudojamas daugelyje sričių, įskaitant geografiją, žemės matavimus ir daugumą Žemės mokslo sričių – hidrologiją, ekologiją, meteorologiją, okeanografiją, glaciologiją, geologiją. Šis duomenų rinkimo būdas taip pat yra aktualus karinei pramonei, žvalgybai, įvairioms komercinėms, ekonominėms, valstybės ir miestų planavimo ar humanitarinėms veikloms, nelaimių pasekmių likvidavimui.
Patirtis keliama į aukštesnį lygį
Aviacijos padaliniai ir mokslinių tyrimų grupės bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, yra sukūrę daugiau kaip 10 įvairių nuotolinių duomenų rinkimo poreikiams skirtų bepiločių orlaivių prototipų ir palydovų taikymą tiria šeši doktorantai. Vis aktyviau vykdomi tyrimai reikalauja plėsti šios srities tyrimus ir steigti savarankišką Aerokosmoso duomenų centrą. Juo labiau kad ateities planų nestinga.
„Siekiant Lietuvai aktyviau įsitraukti į Europos „Horizonto“ programas, centras padės vykdyti ir prisitaikymo prie klimato kaitos misiją. Planuojama plėtoti elektra varomus ir atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės energiją bei terminius oro srautus naudojančius bepiločius orlaivius, bei tirti, kaip juos galima pritaikyti sausumos ir vandens transporto, saugumo, žemės ūkio duomenims rinkti. Pagal rinkos poreikį planuojama pritaikyti bepiločius orlaivius miestų stebėjimo ir oro taršos kartografavimo poreikiams, kuriant sistemas, susidedančias iš bepiločių orlaivių ir skrydžio metu reikalingų jutiklių duomenims rinkti“, – pasakoja Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas.
Aviacijos instituto planuose – ir vandenynų, jūrų, pakrančių ir sausumos vandenų apsaugos misijos. Planuojama tai pritaikyti vandens telkinių ir jūrų teritorijų bei pakrančių erozijos stebėjimui ir fiksavimui įvairiais jutikliais. Poveikio klimatui ir pažangių miestų misijos vykdymui bus naudojamos naujausios technologijos. Fiksuojant transporto procesus bus taikomas dirbtinis intelektas, o skrydžio trukmei prailginti pasitelkiami atsinaujinančius energijos šaltinius naudojantys bepiločių orlaivių prototipai.
Naujojo padalinio veikla bus orientuota į ilgalaikius mokslinius tyrimus, naujas paslaugas verslo įmonėms ir naujų projektų vykdymą. Padalinys padės rengti mokslininkus aviacijos, informacinių ir ryšių technologijų šakose, duomenų apdorojimo, pilotavimo ir bepiločių orlaivių specialistus. Aerokosmoso duomenų centras sudarys sąlygas pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš Lietuvos ar užsienio valstybių.