Seime dar pateikimo stadijoje užblokuotas pasiūlymas Darbo kodekse įrašyti darbuotojų teisę po darbo valandų atsijungti nuo skaitmeninių prietaisų ir būti nepasiekiamiems darbdaviui.
„Eurofound“ duomenimis, beveik trečdalis nuotoliniu būdu dirbančių Europos Sąjungos darbuotojų iš darbdavio po darbo valandų sulaukia įvairių užduočių ir pavedimų, už kuriuos darbuotojui nėra atlyginama. Šios tendencijos rodo, kad darbuotojų išnaudojimo mastai yra didžiuliai, o riba tarp darbo ir poilsio – ištrinta. Lieka tik apgailestauti, kad šių tendencijų nepaisantys mano kolegos Seime nesiryžo ginti darbuotojų. Netgi atvirkščiai – nusiuntė signalą darbdaviams, kad skirti darbus ir prašyti juos atlikti po darbo valandų yra norma.
Labai tikiuosi, kad šias svarbias, su darbo santykių reglamentavimu susijusias diskusijas stebi ir profesinės sąjungos, ir patys darbuotojai. Labiausiai čia trūksta būtent darbuotojų balso. Darbas po darbo valandų vadinamas viršvalandžiais ir apibrėžtas tame pačiame Darbo kodekse, todėl bet koks darbuotojų išnaudojimas ir šiandien yra negalimas. Dėl neapmokamo viršvalandinio darbo ir išnaudojimo galima kreiptis į Darbo inspekciją, tačiau, nedarbui pakilus į rekordines aukštumas, retas darbuotojas ryžtasi tai daryti.
Jeigu darbuotojo teisė atsijungti nuo skaitmeninių priemonių būtų įrašyta Darbo kodekse – „eksplicitiškai“, kaip sako teisininkai, darbdavys žinotų, kad neturi teisės reikalauti iš darbuotojo būti pasiekiamam po darbo ir laisvadieniais. Būtų išvengta išnaudojimo, taigi neliktų priežasčių darbuotojo ir darbdavio konfliktui, nereikėtų kreiptis į Darbo inspekciją.
Grįžkime prie diskusijos Seimo posėdžių salėje: svarstant šį Darbo kodekso pataisų pasiūlymą, bene labiausiai suglumino vieno konservatoriaus pamokymas iš tribūnos, kad darbuotojas, vengdamas papildomo darbo ir užduočių po darbo valandų, turėtų išvažiuoti kur nors į šalies pakraštį, kur nėra ryšio: „Išsijungi arba išvažiuoji į pakraščius, kur nėra gero ryšio, pasakai, kad ryšio nėra.“ Tačiau, kaip savo pavyzdžiu įrodė vienas Seimo narys, ryšys yra net Egipto kurorte… Pasirodo, pamokyti darbuotoją, kaip pabėgti nuo darbdavio ir užduočių po darbo, yra geresnis kelias, nei tiesiog priimti pataisas, kurios be jokio gudravimo apsaugotų darbuotoją. Beje, kai buvo balsuojama už šias pataisas, minėtas Seimo narys susilaikė. Negana to, Seimo salėje aidėjo replikos, esą, priėmus mano teikiamas pataisas, Seimo nariai nebegalės po darbo ar savaitgaliais savo padėjėjams ir patarėjams skirti darbų. Suprask, priėmus šias pataisas, būtų labai blogai, mat po darbo ar savaitgaliais Seimo nariai patys, savarankiškai, turėtų „Facebook“ skelbti įrašus, atsakinėti į žmonių komentarus ir pan.
Labai tikiuosi, kad šias replikas išgirs Seimo kanceliarijos vadovai ir bus atlikta bent jau anoniminė Seimo narių padėjėjų ir patarėjų apklausa, per kurią išaiškės galimo darbuotojų išnaudojimo mastai. Kolegoms parlamentarams įspūdžio nepadarė ir informacija apie pinigines bei kitokias sankcijas, darbdavių taikomas nepaklusniems darbuotojams. Visa tai verčia manyti, kad pasiūlymui nepritarta ne dėl kokių nors esminių trūkumų, o dėl esminių vertybinių – požiūrio – skirtumų.
Tomas Bičiūnas
Autorius yra Seimo narys