Lietuvos Respublikos Seimo 2010 metų nutarimu sutartinai priimtos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės numatė vienuolika siekių – 11 gairių,
kaip turi būti plėtojama Lietuvos kultūra, kaip privalo būti keičiami jos politikos mechanizmai ir kuriami jos instrumentai. Sukurta Lietuvos kultūros taryba, jai perduodant sprendimus dėl kultūros ir meno projektams skiriamų lėšų į kultūros bendruomenės rankas jos vidinei savireguliacijai.
Deja, kitos gairės nebuvo tinkamai vykdomos. Tad, įgyvendinant 2010 metų Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“, Kultūros komitetas siūlys Seimui nutarimo projektą, kuriuo būtina patikslinti ir priimti 2010 metų Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo prioritetus 2021–2024 metams. Kadangi Kultūros ministerija turi parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą, o Vyriausybė, įgyvendindama savo programą, turi priimti ir kitus poįstatyminius aktus, prasminga ir svarbu būtų išskirti tris Gairių vykdymo prioritetus 2021–2024 metams.
Valstybės įsipareigojimų kultūrai išgryninimas. Siekis numatyti valstybės įsipareigojimų kultūrai sistemą ir apimtis, kurios leistų kultūrai iš likutinio finansavimo ir minimalaus dėmesio įgyti tvaraus plėtojimo valstybinius pamatus, tiek finansuojant biudžetines įstaigas, tiek nevyriausybinių organizacijų rėmimui.
Kultūros valdymo demokratizavimas (III baigiamasis etapas). Pripažįstant, kad kultūros valdymo demokratizavimas vyksta nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tenka konstatuoti, kad paskutinis demokratizavimo etapas dar neįgyvendintas. Jo esmė – kultūros politikos sprendimų paieškų ir jų priėmimo maksimalus susiejimas su jau kokybiškai veikiančiomis kultūros ir meno asociacijomis, jų kompetencijos įvedimas į sprendimų sistemą. Todėl būtina demokratizuoti sprendimų priėmimą, nustatant Kultūros politikos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose konkrečius demokratizavimo mechanizmus.
Trečias prioritetas – Lietuvos valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių nacionalinio ir tarptautinio minėjimo sistemos mechanizmo sukūrimas
Lietuva 2009 m. minėjo Lietuvos tūkstantmetį, 2003 m. buvo švenčiamas Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejus ir 2018 m. minėtas Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetis, tačiau šių specialiųjų valstybės atminties reprezentavimo programų mechanizmas nėra sukurtas, o kiekvieną kartą iš naujo svarstoma, kaip tai bus daroma, neturint aiškios sistemos ir sąrangos. Artėja 2025 m., kai švęsime Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio 150 gimimo metinių jubiliejų. Šio pasaulyje labiausiai žinomo Lietuvos kultūros kūrėjo sukaktis yra skubiai pradėtinų pasirengimo darbų rengimo impulsas ir būtinybė kartu su M. K. Čiurlionio valstybinės 150 gimimo metų paminėjimo programos ir jos priemonių plano parengimu sukurti tvarų valstybės sukakčių minėjimo mechanizmą.
M. K. Čiurlionio gimimo metų jubiliejų Lietuvos Respublika privalo išnaudoti ne tik genijaus atskleidimui, bet ir Lietuvos kultūrinių, kūrybinių galių pasaulyje pristatymui. Šiam sklaidos mastui 2021–2025 m. reikalingas tikslus, gerai sustyguotas ir finansiškai pagrįstas organizavimosi modelis, todėl Seimo nutarimu siūlysime Vyriausybei sudaryti ir koordinuoti atitinkamą M. K. Čiurlionio didžiojo jubiliejaus paminėjimo valstybinę programą, kuri taptų ir Lietuvos valstybės įsipareigojimų kultūrai įgyvendinimo galimybe bei mūsų valstybės tautinės savimonės ir požiūrio į kultūrą atsinaujinimo liudijimu.
Prof. Vytautas Juozapaitis