Ar Moldova pasirengusi demokratinėms permainoms? Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja dr. Laima Andrikienė su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) misija išvyko į Moldovą. Šios ETPA misijos tikslas – įvertinti Moldovos pasirengimą liepos 11 d. vyksiantiems priešlaikiniams parlamento rinkimams. Delegacijos sudėtyje – Austrijos, Italijos, Nyderlandų, Prancūzijos atstovai ir Lietuvos atstovė, ETPA viceprezidentė L. Andrikienė.
„2020 m. lapkričio mėnesį Moldovos Prezidente buvo išrinkta Maja Sandu (Maia Sandu), jos inauguracija įvyko prieš pusmetį. Prezidentės M. Sandu programos prioritetai – teismų sistemos reforma, kova su korupcija, sveikatos sistemos reforma ir kt. Prezidentė tikisi, kad priešlaikiniai parlamento rinkimai įgalins suformuoti reformoms palankią ir politinę valią jas įvykdyti turinčią daugumą parlamente. Tačiau visi suprantame, kad dabar sprendimai – tautos, piliečių rankose“, – prieš išvykdama į Moldovą sakė L. Andrikienė.
„Dviejų dienų misijos Kišiniove metu laukia intensyvi programa: susitikimai su politinių partijų lyderiais ir rinkimų kampanijų vadovais, šalies vadovais, pilietinės visuomenės organizacijų atstovais, Moldovoje dirbančiais Europos Sąjungos valstybių diplomatais, Europos Tarybos ir ESBO atstovybių vadovais. Misijos tikslas – įsitikinti, ar priešrinkiminis laikotarpis Moldovoje, rinkimų organizatorių ir rinkimų dalyvių sprendimai ir veiksmai atitinka demokratiniams rinkimams keliamus reikalavimus ir tarptautinius standartus, ar šalyje sudarytos prielaidos, kad piliečių valia būtų išreikšta nevaržomai, be trukdymų“, – pažymėjo ETPA viceprezidentė.
Europos Tarybos (ET) nare Moldova tapo 1995 metais, pagrindinį Europos Tarybos dokumentą – Europos žmogaus teisių konvenciją – Moldovos parlamentas ratifikavo 1997 metais.
Įrengti atminimo ženklus žydus gelbėjusiems Lietuvos piliečiams. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė siūlo žydus gelbėjusių Lietuvos piliečių antkapius pažymėti atminimo ženklais ir taip pagerbti šias iškilias asmenybes.
„Apie žydus gelbėjusių lietuvių atminimo įamžinimą imta kalbėti prieš beveik du dešimtmečius. Tačiau panašu, kad paminklo, skirto įamžinti lietuvių, gelbėjusių žydus, žygdarbius greitu laiku dar neturėsime. Sveikintina, kad vis daugiau atminimo ženklų šioms iškilioms asmenybėms atsiranda ne valstybės valdžios institucijų, o visuomenės iniciatyvomis. Atkreipdama dėmesį į vieną tokių iniciatyvų, kurią pradėjo įgyvendinti architektas Tauras Budzys, pateikiau Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai siūlymą pasekti šios gražios iniciatyvos pavyzdžiu ir atminimo ženklais visoje Lietuvoje pažymėti žydus gelbėjusių Lietuvos piliečių antkapius“, – teigė P. Kuzmickienė.
„Istorinės atminties Komisija vienbalsiai pritarė, kad, sutelkiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus jėgas bei jų sukauptą informaciją apie šiuos mūsų valstybės garbės piliečius, galėtume įamžinimo procesą pradėti nedelsiant“, – komisijos sprendimą komentavo P. Kuzmickienė. 915 Lietuvos piliečių yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Jų pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių sode Jeruzalėje. Beveik 1600 asmenų, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Dėl Žygimanto Pavilionio veiksmų, kuriais daroma žala Lietuvai. Socialdemokratai birželio 15 d. kreipėsi į Seimo valdybą ir Seimo seniūnų sueigą „dėl Ž. Pavilionio pakartotinių veiksmų, darančių žalą Lietuvai“. Prašoma įvertinti visą virtinę Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko veiksmų: jo pasisakymus vizito Sakartvele metu, kurie „galimai supriešino vietos politines jėgas ir taip ne padėjo, o pakenkė mediacijai politiniame konflikte“; jo komentarus apie Respublikos Prezidento statusą, „kuriais kenkiama Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui“; taip pat prašoma įvertinti „galimą viešųjų ir privačių interesų supainiojimą, kai komandiruotės Berlyne metu Ž. Pavilionis dalyvavo savo tuoktuvių ceremonijoje“.
Socialdemokratams „kyla daug klausimų“ dėl Ž. Pavilionio elgesio profesionalumo ir jo tinkamumo eiti Seimo URK pirmininko pareigas. Seimo URK pirmininką socialdemokratai ragino trauktis iš pareigų dar šių metų vasarį, kai, nuvykęs į diplomatinę misiją Sakartvele, Ž. Pavilionis reiškė asmenines pozicijas, rėmė vieną iš oponuojančių pusių. Socialdemokratų nuomone, toks Ž. Pavilionio elgesys pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams.
Seimas įteisino Laisvės gynėjo teisinį statusą. Priimtame įstatyme įtvirtinta, kad Laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo, atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo į komisiją galės kreiptis pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, Muitinės departamento generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas bus pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.
Sužlugo Sporto įstatymo svarstymas Seimo komisijoje. Svarstant siūlymus dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo pakeitimo, netikėtai kilo sąmyšis. Komisijos nariai stebėjosi, kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atmetė daugiau nei 50 įvairių sporto bendruomenės organizacijų pasiūlymų dėl įstatymo pakeitimų. Sakė negalį atsikratyti įspūdžio, kad ministerija dar ne iki galo tapo sporto (ne tik švietimo) ministerija. Po kelių balsavimų ėmė aiškėti, kad komisijos narių nuomonė nesutampa su ministerijos pateiktais vertinimais. Nutarta padaryti pertrauką, kad būtų tinkamai pasiruošta balsuoti.
Sporto bendruomenės atstovai siūlo aiškiau apibrėžti sporto finansavimo tvarką ir šaltinius, pertvarkyti Sporto rėmimo fondą, spręsti manipuliavimo sporto rezultatais problemą, plėtoti aukšto meistriškumo sportą, steigti Nacionalinę sporto tarybą, tobulinti sporto veiklos sutartis ir reikalavimus fizinio aktyvumo ar sporto specialistams bei instruktoriams, apibrėžti nacionalinę sporto šakos federaciją ir jos kompetenciją, reglamentuoti sporto agentų veiklą, užsiimti sporto valdymo duomenų baze, užtikrinti lygias galimybes ir kt.
Siūlymus dėl įstatymo keitimo pateikė asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“, Lietuvos krepšinio trenerių asociacija, Nacionalinė dziudo asociacija, Lietuvos krepšinio federacija, Etninės kultūros globos taryba, Nacionalinė sporto federacijų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija ir kt.