1926 04 26 – 2021 07 02
Lietuvos neurologija neteko iškilios ir šviesios asmenybės – 2021 m. liepos 2 d. mirė docentė med. dr. Irena Avižonienė. Doc. I. Avižonienė kartu su bendražygiais kūrė moderniosios lietuviškosios neurologijos istoriją. Kelios studentų, rezidentų ir gydytojų neurologų kartos mokėsi ir tebesimoko iš lietuviško vadovėlio „Nervų ligos“, kurio abu leidimai (1979 ir 1998) buvo parengti, bendradarbiaujant ir vadovaujant docentei I. Avižonienei. Mokslininkė yra monografijos „Paveldimos nervų – raumenų ligos“ (1990) ir kitų leidinių autorė. Kolegos pamena jos paskaitas ir pratybas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, vadovavimą Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos nervų ligų sekcijai. Visi, pažinoję docentę I. Avižonienę, vertino jos jautrią sielą, išmintį, inteligenciją, pagarbą tiek studentui, tiek kolegai, tiek ligoniui.
Irena Avižonienė gimė 1926 m. balandžio 29 d. tuometinės Biržų apskrities Nemunėlio Radviliškio miestelyje. Nors, baigiant Biržų gimnaziją, mokytojai, matydami polinkį choreografijai, siūlė rinktis menininko kūrybinį kelią, Irena pasirinko nuo pat vaikystės puoselėtą svajonę – tapti gydytoja ir 1946 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.
Studijų metai buvo sunkūs, dėl keistų atsitiktinumų ir slapstymosi pavyko išvengti tremties, kurioje jau buvo atsidūrusi visa šeima. 1952 m., mokantis VI kurso paskutiniame semestre, Irena, kaip „netarybinė studentė“, buvo pašalinta iš universiteto. Baigti studijas pavyko tik po J. Stalino mirties.
Nuo 1957 m. pradėjo dirbti gydytoja neurologe. 1964 m. konkurso keliu buvo priimta į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Nervų ligų katedrą asistente. 1971 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją. 1975 m. jai suteiktas docento vardas. Po metų pirmoji Medicinos fakultete pradėjo dėstyti medicinos genetiką. Didžiulę darbo patirtį apibendrino daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, 4 monografijose, kuriose nagrinėjamos nervų sistemos infekcinės ir paveldimos ligos.
Doc. Irena Avižonienė buvo aktyvi Lietuvos neurologų mokslinės draugijos narė, ilgus metus ėjo draugijos pirmininko pareigas, apdovanota Lietuvos neurologų mokslinės draugijos garbės nario raštu. Buvo Lietuvos neurologų asociacijos garbės narė. Išėjusi į užtarnautą poilsį, nenutraukė ryšių su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neuroangiochirurgijos centru, nuoširdžiai ir nesavanaudiškai dalijosi savo didele gydytojos, puikiai išmaniusios nervų ligų kliniką ir diagnostiką, patirtimi su jaunesniais kolegomis.
Lietuvos neurologų asociacijos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems, draugams, buvusiems
bendradarbiams