Europos Sąjunga užsibrėžė iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės. Prie to prisidės skirtingi ekonomikos sektoriai, tarp jų – ir energetikos.
Numatyta, kad iki 2050 m. Lietuvoje 80 proc. energijos bus gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu ši dalis yra tik 25 proc. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docento dr. Giedriaus Šiupšinsko, pastatai iki šiol yra vieni didžiausių energijos vartotojų ir turi didelės reikšmės klimato kaitai: „Pastatai, bent jau Europos mastu suvartoja apie 40 proc. galutinės energijos, o tai – labai daug. Dėl to pastatų energetika yra ta sritis, kuri turi taikyti moderniausias technologijas ir integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius.“
Kaip pasiekti reikiamus rodiklius?
Tuo, kad pastatai ir energetika bendrąja prasme būtų draugiškesni gamtai, o kiekvienas namuose galėtų gyventi patogioje ir sveikoje aplinkoje, rūpinasi pastatų energetikos inžinieriai. „Jei tikimės iki 2050 m. pasiekti reikalingus rodiklius, svarbu mažinti vartojimą, didinti pačių pastatų energetinių sistemų efektyvumą ir užtikrinti energijos poreikius, pakeičiant juos kiek įmanoma didesne atsinaujinančių energijos išteklių dalimi“, – sako mokslininkas. Siekiama, kad nauji pastatai būtų tvarūs, o tai reiškia – energetiškai efektyvūs, patogūs, ilgaamžiai, ekonomiški, protingai vartojantys gamtos išteklius per visą savo gyvavimo ciklą. Be viso to, jie turi būti ir palankūs sveikatai, nes didžiąją laiko dalį – apie 90 proc. – praleidžiame pastatuose.
Naujos technologijos – patogesnei kasdienybei ir švaresnei aplinkai
Pagrindinė pastatų paskirtis – užtikrinti, kad turėtume pageidaujamas mikroklimato sąlygas – tinkamą temperatūrą, santykinį drėgnumą ir kt. „Kiekvienas žmogus yra individualus, tad optimalias mikroklimato sąlygas supranta įvairiai: vienam šalta, kai namuose – 24 laipsniai šilumos, kitam karšta, kai temperatūra siekia tik 18 laipsnių. Pastatai ir juose esančios inžinerinės sistemos turi gebėti prisitaikyti prie individualių žmonių poreikių“, – sako G. Šiupšinskas.
Statant naujus pastatus ir atnaujinant esamus, svarbu sukurti sveiką patalpų mikroklimatą. To siekiama, projektuojant tokias šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, kurios vartotų kuo mažiau energijos ir darytų minimalų poveikį aplinkai. Dėl to itin svarbu pastatuose naudoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas ir diegti išmanaus valdymo sistemas. Šiuos darbus planuoja ir atlieka pastatų energetikos inžinieriai.
„Naujuose pastatuose dažniausiai įrengiamos sistemos, kurių senuose pastatuose išvis nėra. Pavyzdžiui, didinant pastatų energinį efektyvumą ir sandarumą, atsiranda poreikis pastatuose diegti mechaninio vėdinimo sistemas, kai senuose pastatuose iki šiol vėdinama atsidarius langus, kas nėra patogu. Dabartiniai nauji namai dėl didelio sandarumo ir geros šilumos izoliacijos patiria mažus šilumos nuostolius, todėl šilumos reikia net keletą kartų mažiau. Tai lemia ir kitokius šildymo sistemų sprendimus“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.
Trūksta specialistų
Pastatų energetika apima ne tik pastatų energetikos priežiūrą, bet ir energijos gamybą, perdavimą bei naudojimą plačiąja prasme – nuo atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, išmanaus energijos tiekimo ir paskirstymo iki patalpų oro kondicionavimo, sukuriant jose tinkamą mikroklimatą. Energetikos sektoriui priklauso ir energijos šaltiniai, ir energijos tiekimo tinklai, ir pastatų inžinerinės sistemos. „Pastatai, kuriuose įrengiamos naujos sistemos, reikalauja gebėjimo jas suprojektuoti, tobulinti, įrengti ir prižiūrėti, o tam reikia aukštos kvalifikacijos specialistų“, – pažymi G. Šiupšinskas.
Pasak jo, dėl plataus šios specialybės taikymo spektro, ją gali rinktis įvairias asmenines savybes turintys absolventai: „Tie, kuriems patinka ramesnis darbas prie kompiuterio, puikiai save galės realizuoti projektuodami sistemas. Tie, kas mėgsta bendrauti, gali dirbti įrangos pardavime. Kiti gali rinktis pastatų priežiūros ar energijos gamybos sritį, kur kasdien susiduriama su naujais išbandymais. Kas labiausiai tinka ir patinka, būsimi specialistai gali išbandyti dar studijų metu ir atlikdami praktiką įmonėse, kur dažnas, baigęs praktiką, pasilieka dirbti.“
Pastatų energetikos inžinieriaus darbas
Vyr. inžinieriumi AB „Vilniaus šilumos tinkluose“ dirbantis Edvinas Bartkus teigia, kad pastatų energetikos inžinieriaus darbe rutinos nėra. Šią specialybę jis pasirinko todėl, kad ji atrodė moderni, perspektyvi sritis, kurios darbuotojų poreikis ateityje nemažės. Savo karjerą pradėjo įsidarbindamas pagal specialybę – iš pradžių kaip inžinierius-analitikas, o vėliau tapo inžinieriumi apskaitos ir planavimo skyriuje.
E. Bartkus sako, kad studijos parengė darbo rinkai: „Pirmas šilumos punktas, kuriame lankiausi jau dirbdamas, niekuo nesiskyrė nuo matytų studijų metu. Tai buvo tipinis modernus punktas – siurblys, du šilumokaičiai karštam vandeniui ir šildymui, apskaitos bei kiti įrenginiai. Tačiau vėliau teko sutikti daug įdomesnių eksponatų – labai didelių gamybos įrenginių. Tokių didelių net studijų metu nebuvau matęs, sunku buvo suvokti jų tikrąjį dydį.“
E. Bartkaus teigimu, jo darbe rutinos nėra: „Dirbu gamybos planavimo skyriuje, kuris sistemina ir skaičiuoja gamybos rodiklius, todėl kiekvieną mėnesį turime apskaičiuoti, kiek patiekta šilumos į tinklą, kokie buvo katilų naudingumo rodikliai tą mėnesį, kas nukrypo nuo plano, išsiaiškinti, kodėl nukrypo, ir pan. Todėl mano darbai yra orientuoti į ilgesnius laiko intervalus ir planavimą. Pastatų energetika nuolat kinta ir atsinaujina, todėl daugelis naujų technologijų netrukus tampa įprasta norma.“
Apie specialistų trūkumą kalba ir įmonės atstovai, todėl jie aktyviai prisideda prie studijų proceso ir remia studentus. Jau antrus metus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pastatų energetikos studijų programą pasirinksiantiems penkiems gabiausiems studentams per pirmuosius studijų metus kas mėnesį skirs 100 eurų stipendiją.
Agnė Augustinaitė
Autorė yra VGTU Komunikacijos projektų vadovė