Ilgus šimtmečius mena Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1562 metais. Jos istorija – didi ir skaudi, kaip ir visos Lietuvos pastarųjų amžių istorija.
Bažnyčiai daug žalos padarė ir Nemuno potvynių ledai. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šventovė prikelta naujam gyvenimui. 2020 metais baigus ir aplinkos tvarkymo darbus, istorinė vieta prie Nemuno tapo stipriu traukos tašku ne tik Kauno apylinkių, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Dabar čia švenčiamos ne tik Joninės, bet valstybinės šventės, vyksta respublikinė aitvarų šventė, rengiami koncertai ir parodos.
Gražus ir naujasis sumanymas – rengti nuotraukų parodas ne tik bažnyčios viduje, bet ir po atviru dangumi. Ką tik džiaugėmės fotografės Gabijos M. Vainiūtės nuotraukų paroda „Karantino langai“. Labai didelį įspūdį palieka ir nauja, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kultūros projektų vadovės Rimantės Tamoliūnienės iniciatyva surengta paroda „Iš Laikinosios sostinės valdininkų gyvenimo“, skirta Kaunui, kaip Laikinosios sostinės, šimtmečiui paminėti. Pacituosiu jos pranešimo, pasitinkančio ir parodos lankytojus, ištraukas: „Tarpukario Lietuvos neįmanoma įsivaizduoti be Kauno, kaip Laikinosios sostinės, realijų. Jos fenomenas neatsiejamas nuo politinio, ekonominio ir kultūrinio proveržio bei stipraus kauniečių tapatybės jausmo. Laikinosios sostinės šimtmetis – puiki proga pažvelgti į miesto „aukso amžių“ iš laiko perspektyvos.“
Ši paroda – viena iš projekto „Laikinoji sostinė: nepraeinanti praeitis“ dalių, amžininkų akimis perteiktas pasakojimas. Parodos lankytojas tarsi tampa tikrų įvykių stebėtoju, į Laikinąją sostinę žvelgiančiu dabarties žmogaus akimis. Ypatingu raktu, atrakinančiu tarpukario kauniečių namų duris, tapo ekonomisto, Žemės banko darbuotojo Balio Balandos archyvas, saugomas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Studijos Vytauto Didžiojo universiteto Teisių ir ekonomijos fakultete, tarnautojo karjera, visuomeninė veikla, laisvalaikio pomėgiai, santuoka ir namai Žaliakalnyje – tai ne tik keli būdingi inteligento biografijos faktai, bet ir Laikinosios sostinės gyvenimo atspindys. Pirmuoju asmeniu pasakojamus svarbius Balio Balandos gyvenimo įvykius papildo autentiški dokumentai: nuotraukos, laiškai, įvairūs pažymėjimai, kvietimai, bilietai ir kt. Taip rekonstruojamos to laikotarpio asmeninės ir visuomeninės būties detalės, kuriamas gyvas įspūdis ir skatinamos šiltesnės emocijos. Parodos rengėjai dėkoja Balio Balandos artimiesiems ir giminaičiams, leidusiems viešinti šeimos archyvo medžiagą, taip pat tiems, kurie papildė parodą nuotraukomis iš savo asmeninių rinkinių.
Tikriausiai daugeliui parodos lankytojų buvusio Žemės ūkio banko darbuotojo Balio Balandos asmenybė iki šiol nebuvo žinoma. Ir kaip mažam vandens lašelyje gali atsispindėti dangus ir skleisti vandenynas, taip ir vieno žmogaus gyvenime, jo išlikusiuose vaizduose gali atsiskleisti to meto žmonių, miesto, netgi valstybės gyvenimas, svarbiausi įvykiai. Skaitant aprašymus po nuotraukomis, žiūrint išlikusių dokumentų kopijas, iš praeities iškyla gražaus, tautiško ir patriotiško Kauno inteligentijos gyvenimo kontūrai. Prie šio istorinio paminklo ir gražiai sutvarkytos jo aplinkos žmonės gali pajusti tautiško gyvenimo šaknis. Nuotraukų stendai skirti skirtingoms temoms. Žinoma, vienos parodos nuotraukos negali visko perteikti ir atspindėti, tačiau gali paskatinti labiau domėtis ir gerbti savo praeitį, tada gyvenusius, dirbusius ir valstybę kūrusius žmones.
Labai gerai, kad Balio Balandos archyvas buvo perduotas Kauno miesto bibliotekai ir joje išliko, o Rimantė Tamoliūnienė ėmėsi tokio sunkaus darbo jį iškelti, susisteminti, papildyti išlikusių gyvų artimųjų prisiminimais, nuotraukomis ir tai parodyti mums neįprastoje vietoje, neįprasta forma. Nors ši paroda po atviru dangumi ir nebus rodoma ilgai, manau, kad jai bus rasta kita vieta. Zapyškyje, prie Nemuno, prie senosios gotikinės bažnyčios, panašių parodų ketinama surengti ir daugiau. Gražu, kad prie atgimusių šventovių, reikšmingų istorinių paminklų formuojasi ir naujos kultūrinės tradicijos.
Dr. Leonas Milčius