Inovatyvios medicinos centras tapo viešąja įstaiga. Pertvarkymo tikslas – efektyviau vykdyti valstybės ūkiui, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui bei plėtrai svarbius ilgalaikius mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei verslo įmonių užsakomuosius tyrimus ir projektus. Bus sudarytos sąlygos operatyviau ir laisviau panaudoti mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros rezultatus bendradarbiaujant su verslu, socialiniais partneriais.
Viešosios įstaigos, lyginant su biudžetinėmis, turi didesnį savarankiškumą, gali laisvai disponuoti savo uždirbtomis lėšomis, vykdyti komercinę veiklą, gauti mokestinę lengvatą, turi daugiau finansavimo šaltinių, gali priimti naujų dalininkų ir gauti papildomų lėšų. Tai jau penktasis valstybinis mokslinių tyrimų institutas, dėl kurio tapimo viešąja įstaiga yra apsispręsta. Jau anksčiau Vyriausybė yra pritarusi trijų valstybinių mokslinių tyrimų institutų – Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro – teisinio statuso keitimui, o Seimas – Nacionalinio vėžio instituto tapimui viešąja įstaiga.
Inovatyvios medicinos centras – tai valstybinis mokslinių tyrimų institutas, vykdantis gamtos, medicinos ir sveikatos mokslų tyrimus. Centro mokslinės veiklos kryptys: regeneracinių organizmo galimybių ir mechanizmų tyrimai ir jais pagrįstų gydymo technologijų kūrimas; imunodiagnostikos ir individualizuotos imunoterapijos technologijų kūrimas; naujų terapinės paskirties molekulių kūrimas ir biofarmacijos tyrimai; inovatyvių diagnostikos, gydymo, sveikatos stebėsenos ir ligų prevencijos technologijų tyrimai bei kūrimas.
Tarptautinio bakalaureato diplomo programa. Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui išduoti sutikimą Alytaus Šv. Benedikto gimnazijai vykdyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Ši programa yra vidurinio ugdymo (III ir IV gimnazijos klasės) programa, skirta 16–19 metų mokiniams, išsiskirianti aukštais vertinimo kriterijais bei akademiniais iššūkiais. Ji dėstoma anglų kalba, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, ir yra pripažįstama bei vertinama geriausiuose pasaulio universitetuose.
Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje 2020–2021 m. mokosi 814 mokinių, iš jų – 133 III–IV gimnazijos klasėse. Tarptautinio bakalaureato programa gimnazistams suteiks galimybių geriau išmokti anglų kalbą, bus tenkinami gabių mokinių mokymosi poreikiai, mokytojai ir mokiniai turės galimybę bendradarbiauti su kitų šalių mokyklų, vykdančių tokio pat pobūdžio programą, kolegomis ir bendraamžiais. Šiuo metu tokią programą Lietuvoje įgyvendina Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario, Kauno jėzuitų, Kauno Jono Jablonskio, Tauragės „Versmės“ gimnazijos, Vilniaus bei Klaipėdos licėjai. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro sutikimą, kuriam reikalingas Vyriausybės pritarimas.
Mokiniai galės rinktis profesiją dar gimnazijoje. Iki rugpjūčio 11 d. vyksiančiame priėmime į profesinio mokymo įstaigas šiemet, kaip ir pernai, gali dalyvauti ne tik norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, bet ir 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.
Šiemet 50 profesinio mokymo įstaigų gimnazistams siūlo rinktis 77 profesinio mokymo modulius, tarp jų tokius kaip: mobiliųjų ir stacionariųjų robotų valdymas, grafinis dizainas, makiažo atlikimas, vizualinės reklamos produktų projektavimas, fotografavimo pagrindai, augalų komponavimas, picų gamyba. Modulinės profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir imant atskirus modulius, pasirinkus priimtiniausią mokymosi būdą ir tempą.
Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokysis kiek kitaip, negu profesinių mokyklų auklėtiniai. Jie galės rinktis tik dalį programos, t. y. vieną atskirą modulį ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną profesinio mokymo modulį mokinys profesinėje mokykloje galės turėti nuo 3 iki 6 pamokų, o mokymasis truks nuo vienerių iki dvejų metų. Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesine mokykla sudarys individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derins mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį. Mokinys, baigęs atskirą modulį, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos jam leis užsiimti atitinkama veikla, o mokantis toliau pagal tos pačios kvalifikacijos programą įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos, tad sutrumpės mokymosi laikas.
Pernai pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje pasinaudojo apie pusę tūkstančio gimnazistų. Informaciją apie galimybes mokytis profesijos gimnazistams gali suteikti artimiausios profesinio mokymo įstaigos. Priėmimą į profesines mokyklas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), jis vyksta internetu https://profesinis.lamabpo.lt.
Suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų pasiekimus. Šios nuostatos įsigaliotų Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas.
Tai daroma siekiant pašalinti egzistuojančias priėmimo sąlygų disproporcijas, kai stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas taikomi skirtingi minimalūs priėmimo reikalavimai: šiuo metu stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, taip pat turi pereiti metinių pažymių vidurkio bei minimalaus stojamojo balo kartelę, o besirenkantiems mokamas studijas pakanka būti išlaikius tik vieną valstybinį brandos egzaminą.
Siūloma, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią, laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų). Seimui pritarus įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 m. abiturientams, ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.
Vyriausybė siūlys Seimui skatinti studijų kokybės stiprinimą, aukštosioms mokykloms numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms aukštosioms mokykloms galėtų būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, paramos studijoms pritraukimą ir kitus studijų kokybės parametrus. Siekiant tikslingai planuoti priėmimą į pedagogines studijas, taip pat numatoma galimybė planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas ir pagal atskirų mokomųjų dalykų specializacijas, o ne tik pagal studijų programas, kaip yra dabar. Tai leistų valstybės finansavimą tikslingai skirti konkrečių dalykų pedagogų, kurių poreikis yra didelis, rengimui. Parengta pagal ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus