Nuo rugsėjo daugiau kaip penktadaliu augs švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Tokiam Vyriausybės siūlymui pritarė Seimas. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga vidutiniškai didės 25 proc. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų – vidutiniškai 22 proc.
Švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos susilygins su mokytojų. Jiems, kaip ir mokytojams, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus nustatomi, labiau atsižvelgiant į jų pedagoginio darbo stažą, atsiras daugiau stažo „laiptelių“: iki 2 metų, 2–5 metų, 5–10 metų, 10–15 metų, 15–20 metų, 20–25 metų ir daugiau kaip 25 metai. Tai sudarys galimybes labiau motyvuoti specialistus įsidarbinti ir pasilikti švietimo sistemoje. Kaip ir mokytojams, švietimo pagalbos specialistams didės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo tais atvejais, kai jie dirba bendrosios paskirties mokyklose su mokiniais, turinčiais didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai šiuo atveju didinami taip pat, kaip ir mokytojams, – 1–15 proc. Mažės nepagrįsti darbo laiko skirtumai tarp švietimo pagalbos specialistų (jų darbo laikas varijuoja nuo 23 iki 40 val. per savaitę), laipsniškai artėjant prie vienodo savaitės darbo laiko – 36 val., kuris taikomas mokytojams, taip pat prie vienodo vienos darbo valandos atlygio. Taip pat augs ir švietimo pagalbos įstaigų vadovų, jų pavaduotojų atlyginimai.
Suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir mokamas vietas. Seimas priėmė svarstyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų pasiekimus. Šios nuostatos įsigaliotų Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, jos bus svarstomos rudens sesijoje.
Tai daroma, siekiant pašalinti egzistuojančias priėmimo sąlygų disproporcijas, kai stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas taikomi skirtingi minimalūs priėmimo reikalavimai: šiuo metu stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, taip pat turi pereiti metinių pažymių vidurkio ir minimalaus stojamojo balo kartelę, o besirenkantiems mokamas studijas pakanka būti išlaikius tik vieną valstybinį brandos egzaminą. „Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems, nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio, – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Tad tikimės, kad rudens sesijoje po svarstymų Seimas pritars šiam siūlymui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Siūloma, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų iš 100). Seimui pritarus įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebūtų privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai taip pat nebūtų taikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.
Seimui pateiktomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma skatinti studijų kokybės stiprinimą, aukštosioms mokykloms numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms aukštosioms mokykloms galėtų būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, paramos studijoms pritraukimą ir kitus studijų kokybės parametrus. Siekiant tikslingai planuoti priėmimą į pedagogines studijas, taip pat numatoma galimybė planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas ir pagal atskirų mokomųjų dalykų specializacijas, o ne tik pagal studijų programas, kaip yra dabar. Tai leistų valstybės finansavimą tikslingai skirti konkrečių dalykų pedagogų rengimui, kurių poreikis – didelis.
Parengta pagal ŠMSM Komunikacijos skyriaus pranešimus