Programa „Kurk Lietuvai“ pateikė 28 Lietuvos aukštųjų mokyklų užsienio kalbų mokymo(si) apžvalgą. Joje pažymima, kad iš visų aukštųjų mokyklų didžiausias užsienio kalbų pasirinkimas 2020/21 metais buvo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – tais metais studentai mokėsi net 24 kalbų. Be to, daugiausia kalbas besimokančių studentų taip pat studijuoja VDU.
„Daugiakalbystės puoselėjimas yra viena iš pagrindinių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vertybių. Tai teigia ne tik pirminis universiteto atkūrimo tikslas – pasiūlyti Lietuvai vakarietiško modelio, orientuoto į visapusišką asmenybės ugdymą, studijas, – bet ir universiteto atsakas į spartėjančius globalizacijos procesus, Lietuvos valstybės atsivėrimą Europai ir pasauliui“, – teigia VDU Komunikacijos prorektorė doc. Vilma Bijeikienė. Anot V. Bijeikienės, siekdamas vykdyti ir plėtoti nuoseklią kalbų politiką, VDU remiasi Europos kalbų tarybos rekomendacijomis bei pažangių Europos universitetų kalbų politikos dokumentais.
Gali rinktis net iš 30 kalbų
VDU Statute prie svarbiausių asmenybės ugdymo tikslų yra nurodoma sudaryti sąlygas asmeniui įgyti artes liberales principu grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kurio neatskiriama dalis – užsienio kalbų studijos. „Šiuo principu vykdomose studijose studentas be savo pasirinktos specialybės dalykų taip pat studijuoja įvairių sričių (socialinių, humanitarinių, menų, gamtos, technologijų ir kt.) artes liberales studijų dalykus bei užsienio kalbas“, – teigia doc. Vilma Bijeikienė.
Kalbų mokymą vykdantis Užsienio kalbų institutas siūlo studentams rinktis net iš 30 užsienio kalbų, tarp kurių – ir Lietuvos rinkai aktualios kalbos, tokios kaip švedų, danų, suomių, vokiečių, kinų bei kt. Be anglų, 2020/21 mokslo metais populiariausios kalbos buvo rusų, ispanų, prancūzų, vokiečių ir italų. Mokoma ir retesnių kalbų – hebrajų, kartvelų, turkų, korėjiečių. Lietuvių diasporai ir užsienio studentams siūlomos lietuvių kabos ir kultūros studijos bei vasaros ir žiemos kursai sulaukia vis didesnio susidomėjimo.
Universitetą baigia būdami daugiakalbiais
Kiekvienas studentas, nepriklausomai nuo to, kurią studijų programą studijuoja, turi pasirinkti nuo 12 iki 24 kreditų privalomai studijuoti anglų ar kitą užsienio kalbą(-as). Visi studentai įgyja C1/C2 anglų kalbos lygį. Universitete pradėję studijuoti studentai ir jau turintys akademinės anglų kalbos C1 lygio kompetencijas, studijuoja aukštesnį anglų kalbos lygį arba kitas užsienio kalbas. Studentai, išnaudoję privalomus užsienio kalboms skirtus kreditus, gali studijuoti papildomai pasirinktą užsienio kalbą, sumokėję simbolinę studijų kainą ar net studijuoti nemokamai, pavyzdžiui, retąsias užsienio kalbas. VDU absolventai dažnai studijas baigia mokėdami 2–3, o kai kurie – net 4 užsienio kalbas.
„Kartais manoma, kad neverta pradėti mokytis kalbos, jei galėsi pasiekti tik žemą A1 arba A2 lygį. Tačiau tai – seniai mokslininkų paneigtas mitas. Net ir šiek tiek pramokus kelių kalbų sukaupiamas didžiulis lingvistinis ir kultūrinis potencialas, kuris esant poreikiui tolimesnėje karjeroje leis daug lengviau tų kalbų kompetencijas „atšviežinti“ ir toliau plėtoti, nei pradėti mokytis nuo abėcėlės. Be to, pats kelių kalbų mokymosi procesas išugdo svarbius besimokančiojo kalbų mokymosi gebėjimus lengvesniam naujų kalbų mokymusi ateityje“, – teigia V. Bijeikienė.
Norintieji visą dėmesį skirti kalboms ir kultūroms, VDU Humanitarinių mokslų fakultete gali rinktis studijuoti anglų filologiją, Frankofonijos šalių kalbą ir kultūrą, italistiką ir romanų kalbas, Rytų Azijos šalių arba Skandinavijos šalių kultūras ir kalbas bei vokiečių kalbą ir komunikaciją. Šių studijų programų absolventai įgyja aukštą pasirinktų kalbų kompetenciją ir turi galimybę projektuoti savo karjerą gilindamiesi į fundamentaliąsias filologines ar regionų studijų žinias. Visi VDU studentai gali nemokamai rinktis ir šių programų gretutines studijų programas, apimančias 40–60 ECTS bei jose studijuoti anglų, prancūzų, italų, vokiečių, norvegų, švedų, danų, japonų, kinų arba korėjiečių kalbas ir kultūras.
Kalbų mokymui – konkretus laikas
Interviu ciklas su universitetais parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kitų universitetų studentai nesimoko užsienio kalbų, yra tvarkaraščio nesuderinamumas arba studijų modelio lankstumo stoka – užsienio kalbų paskaitos dažnai kertasi su specialybės dalykų paskaitomis. VDU išsprendė šį iššūkį skirdamas konkretų laiką kalbų mokymui – kasdien nuo 8 iki 11 val. ryto yra vykdomos tik užsienio kalbų studijos.
„VDU ne tik suteikia studentams galimybę pasirinkti kalbas išspręsdamas tvarkaraščio nesuderinamumo iššūkį, bet taip pat ir siekia padaryti kalbų mokymąsi labiau patrauklų – bendradarbiauja su kalbų institutais bei užsienio šalių ambasadomis, organizuoja neformalius renginius ir užsiėmimus“, – sako VDU Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė. Mokslo metų pradžioje organizuojamos orientacinės dienos, kurių metu į VDU įstoję studentai yra supažindinami su siūlomomis kalbomis, kalbų klubais, kurių veikloje gali dalyvauti. Artes liberales studijų modelis studentui leidžia pačiam susiprojektuoti savo studijų planą, pasirinkant, kokius dalykus ir kokiu metu norima studijuoti. Todėl kiekvieno studento pasirinkimas yra individualus, atliepiantis jo asmeninius poreikius – projektuojamos karjeros perspektyvas.
Užsienio kalbų institutas kalbų mokytis siūlo ne tik VDU studentams, bet ir visuomenei, įmonėms bei bendrojo ugdymo moksleiviams ir mokytojams. Galima rinktis kalbų kursus atskirose grupėse arba mokytis kartu su VDU studentais, rinktis tradicinį, mišrų ar nuotolinį būdą. Didelio populiarumo pastaruoju metu sulaukia neformaliojo ugdymo kalbų (italų, ispanų, norvegų, korėjiečių) pamokos moksleiviams.
Dėmesys „mažosioms“ kalboms
Pasak Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Lituanistikos katedros vedėjos doc. dr. Lauros Kamandulytės-Merfeldienės, daugiakalbystės idėja neatsiejama nuo „mažųjų“ kalbų mokymosi. „Visame pasaulyje daugėja žmonių, kurie kalbų mokosi ne vien dėl komunikacinių tikslų, bet ir norėdami plėsti savo akiratį, susipažinti su tipologiškai skirtingomis kalbomis. Džiugu, kad universitete studijuojantys užsieniečiai taip pat noriai renkasi lietuvių kalbos, kaip svetimosios, paskaitas, o atsižvelgiant į poreikį, universitete parengta ir nauja Lietuvių kalbos ir kultūros studijų programa“, – teigia doc. dr. L. Kamandulytė-Merfeldienė. Ši programa yra skirta lietuvių diasporai ir užsieniečiams, norintiems ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir plėsti kultūros, istorijos ir šalityros žinias. Ja siekiama suteikti lingvistinių, sociolingvistinių, sociokultūrinių ir etnokultūrinių žinių, taip pat ugdyti aktyvią kalbos vartoseną ir užtikrinti sėkmingą kalbinę ir kultūrinę integraciją. „Programoje kalbos studijos siejamos su lietuvių paveldu ir kultūra, tradicijomis, papročiais, visuomenės nuostatomis ir vertybėmis, taip pat kasdienybės realijomis. Atsižvelgiant į skirtingus šiuolaikinių studentų poreikius, siūlomi ir nuotoliniai šios programos moduliai“, – sako HMF prodekanė Jurgita Macijauskaitė-Bonda.
Atvers plačias galimybes kitų universitetų studentijai
Universiteto vizija užsienio kalbų kontekste – studento palydėjimo į darbo rinką iniciatyva, kuri praėjus metams po studijų leistų „buvusiam“ VDU studentui nemokamai / už studentui siūlomą kainą mokytis kalbų. Taip suteikiama galimybė įgyti užsienio kalbų įgūdžių jau esant darbo rinkoje, kai studentas žino, kokios kalbos reikės jo profesijoje. „Siekdamas plėsti studijų galimybes Kaune, VDU inicijuoja steigti akademinę Kauno erdvę, kurioje Kauno universitetų studentai galėtų rinktis tam tikrus pasiūlytus studijų dalykus bet kuriame Kauno universitete. Šios iniciatyvos kontekste, VDU atvers kitų universitetų studentams platų kalbų mokymosi galimybių spektrą“, – apie planus pasakoja VDU Komunikacijos prorektorė doc. V. Bijeikienė. Be to, Vytauto Didžiojo universiteto dalyvavimas „Transform4Europe“ aljanse, vienijančiame septynių šalių universitetus, suteiks visai universiteto bendruomenei platesnes galimybes tobulinti kalbines kompetencijas neformaliuoju būdu bei leis didinti ir plėtoti tarpkultūrinį sąmoningumą.